Vasaros savaitgaliai tirpsta, tad šį šeštadienį ir sekmadienį siūlome aplankyti pirmąjį mūsų šalyje nacionalinį parką (1974 metais) ir jo kultines vietas.
Aukštaitijos nacionalinis parkas – tai ilgų dubaklonių, vingiuojančių tarp įspūdingų kalvų keterų, spindinčių skaidriomis ežerų ir protakų vilnimis, kraštas.
Čia saugomas giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas ir Lietuvos sengirių fragmentai. Čia galima pajusti gamtos ir žmogaus veiklos darną, pavaikščioti po senuosius etnografinius aukštaitiškus kaimus, pasigrožėti unikalia medine Palūšės bažnyčia.
Ryte kelionę pradėkite nuo Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro, įsikūrusio Palūšėje.
Čia jūsų laukia nauja ekspozicija „Ežerynai, lėmę savitas kultūros tradicijas“. Čia sužinosite visas saugomas vertybes ir įdomiausias šio nacionalinio parko vietas.
Tuomet užsukite į netoliese esančią Palūšės bažnyčią su varpine, pastatyta dar 1757 m. Bažnyčia yra medinė, stačiakampio plano, su dviem bokšteliais. Ji buvo atvaizduota ir 1 lito kupiūroje.
Palūšėje prie Lūšio ežero paplūdimio vinguriuoja Meironių pažintinis takas, skirtas pažinti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Siūlome eiti trumpesniu, bet labai vaizdingu maršrutu, kad vakarop dar suspėtumėte nuvažiuoti iki Ginučių.
Stabtelėkite prie Ginučių vandens malūno, pastatyto XIX a. antrojoje pusėje. Jame buvo malami grūdai, grikiai, veikė milo vėlykla, lentpjūvė (iki 1968 m.). Susipažinti su malūno išlikusiais mediniais įrenginiais galima ir šiandien. Šalia malūno – puiki maudynių vieta.
Vakare rekomenduojame užlipti į netoli Ginučių esantį Šiliniškių apžvalgos bokštą. Iš čia geriausiai galima suvokti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį. Nuo jo atsiveria kalvotos, miškingos, ežeringos vietovės vaizdai. Geriausiai matyti Ūkojo ir Pakaso ežerai. Čia siūlome palydėti saulę, nes iš aukštai matosi nuostabūs saulėlydžiai.
Sekmadienio ryte kelionę po Aukštaitijos nacionalinį parką tęskite atvažiuodami į Senovinės bitininkystės muziejų Stripeikiuose, kur įrengta labai įdomi ekspozicija. Muziejus vasaros laikotarpiu sekmadieniais dirba nuo 10 iki 18 val. Čia galima susipažinti su seniausių laikų bitininkystės tradicijomis, išgirsti daugybę žinių apie bites, suvokti bitutės svarbą žmogui ir visai gyvybei.
Po Bitininkystės muziejaus vykite prie Ladakalnio, nuo kurio matosi šeši ežerai. Į Ladakalnio viršūnę galima pakilti iš trijų pusių. Nuo jo į visas puses atsiveria puikios ežeringos panoramos.
Tuomet nuo Ladakalnio galima keliauti pėsčiomis iki Ginučių (arba Papiliakalnės) piliakalnio, kuris stūkso Šiliniškių gūbrio vidurinėje dalyje. Šalia piliakalnio būta priešpilio, dviejų papilių ir senovės gyvenvietės. Manoma, kad piliakalnis įrengtas I tūkstantmetyje. Nepratusiems laipioti kalvomis teks paplušėti, bet nė vienas nenusivils, pro medžių kamienų šydą pamatęs aplinkinių ežerų vilnis.
Savaitgalį Aukštaitijos nacionaliniame parke galima puikiai praleisti ir plaukiant baidarėmis. Siūloma pradėti plaukti ties Rūgšteliškiu, tuomet keliaujama Uteno ir Utenykščio ežerais, Būkos upe pro Vaišnoriškės etnografinį kaimą, Baluošo ežeru. Jame yra vienintelė Lietuvoje sala (Ilgasalė) su ežerėliu. Kelionė tęsiasi Baluošykščio ežerėliu, Skriogžlės upeliu, Sravinaičio ežeru. Kelionę galima baigti ties Ginučių vandens malūnu.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuruojanti veiklą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, Jums linki gerų įspūdžių! Ir nepamirškite įsigyti bei į savaitgalio kelionę pasiimti naują tarnybos ir leidyklos „Terra Publica“ išleistą kelionių leidinį „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
