Yra būsena, kuri neturi aiškių kontūrų. Akimirka, kuri neprasideda, bet tęsiasi jau seniai.
Diena tarsi pakimba – ji neatsiveria iki galo, bet ir nepranyksta. Kūnas joje pamažu pripranta prie ritmo, pareigos, pasikartojimo.
Jis daro tai, ką turi daryti. Tačiau kažkas viduje iki galo neįsitraukia. Nejuda, nesipriešina, bet lieka įsitempęs.
Stebi. Fiksuoja. Laikosi. Ne tam, kad išsaugotų atmintį, o tiesiog tam, kad neišnyktų.
Pasaulis – tarsi aidas. Per stiklą, per laiką, per būseną. Kartais jis atrodo tolimas, kartais – pernelyg artimas, bet vis tiek nepasiekiamas.
Kitoje pusėje vis dar yra judesys. Ten vis dar yra kitokia šiluma. Bet ji neperžengia ribos. Tu ją matai – ir kartu žinai, kad negali jos paliesti.
Ši būsena tęsiasi. Jai nereikia kulminacijos. Svarbiausia išsaugo smulkmenos: šviesa, sklindanti pro medžius, aušra namuose, artimi žmonės.
Pačiame lange išlieka šilumos pėdsakas, kurio nebegalima pajusti, bet jis vis dar yra. Tarsi iki galo negrįžtantis, bet ir nepasitraukiantis prisiminimas.
Yra dalykų, kurių negalima pasakyti atvirai. Vis dėlto šioje tyloje jie egzistuoja. Šis vis dar stebintis žvilgsnis – tai ne akys, ne foto objektyvas, ne intencija.
Tai buvimo forma, kuri vis dar išlieka. Ji leidžia atpažinti save – ne veiksmuose, o pačiame fakte, kad tu vis dar žiūri.
Oleksijus Karpovyčius
Oleksijus Karpovyčius nuo 2007 metų dirbo sociokultūros srityje. 2018 metais jis tapo vienu iš „Meloport“ – Ukrainos internetinės platformos, skirtos improvizacinei muzikai – bendraįkūrėjų. Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną Oleksijus dirbo fotografu, vietiniu prodiuseriu, bendradarbiavo su tarptautinėmis žiniasklaidos priemonėmis, projektais ir savanorių judėjimu „Ukrainer“.
Pagrindinė Karpovyčiaus veiklos kryptis tuo laikotarpiu buvo reportažinė fotografija, apimanti su karu ir kariuomene susijusius įvykius, savanoriškas iniciatyvas, sociokultūrinius renginius bei projektus. Analoginė fotografija suteikė papildomą žiūros kampą ir būdą fiksuoti tiek aktualius įvykius, tiek asmeninį gyvenimą. 2022 metais sukurtos nuotraukos įgavo savitą formą serijoje „Sugniuždyta jaunystė“, kuri buvo eksponuota Suomijoje ir Lietuvoje 2023–2024 metais.
2024 metų spalį Oleksijus įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Ryškus perėjimas iš civilinio gyvenimo į karinę tikrovę virto trumpu fotoese, apimančiu bazinių karinių mokymų laikotarpį ir ankstesnius to paties metų vaizdus.
Kūrybinės meno laboratorijos „Kilowac VIII“ programa
08.24 12:00 – 19:00 | PASIRUOŠIMAS Socialinėms dirbtuvėms „KILOWAC“
08.25 10:00 – 19:00 | Socialinės dirbtuvės „KILOWAC“
08.26 10:00 – 19:00 | Socialinės dirbtuvės „KILOWAC“
08.27 10:00 – 19:00 | Socialinės dirbtuvės „KILOWAC“
08.28 10:00 – 19:00 | Socialinės dirbtuvės „KILOWAC“
08.29 18:00 – 00:00 | Socialinių dirbtuvių „KILOWAC“ PARODOS ATIDARYMAS
08.30 12:00 – 23:00 | Socialinių dirbtuvių „KILOWAC“ PARODA
Kuratorė Evelina Liaugaudaitė
Dalyviai
1. Roberts Bāliņš
2. Birutė Kuicienė
3. Gabrielius Žvirblis
4. Nomeda Marčėnaitė
5. Stefanija Paukštytė
6. Sviatoslav Koverzniov
⇒ Šiaulių Didždvario gimnazijos sporto salė, Vilniaus g. 188, įėjimas iš vidinio kiemelio pusės Renginio nuoroda
Apie „Šiaulių naktis“
Meno festivalis-akcija „Šiaulių kultūros naktys“ – „Šiaulių naktys“ – reprezentacinis Šiaulių miesto renginys www.siauliai.lt, kasmet suburiantis tūkstančius kultūros, meno ir muzikos ištroškusių žmonių.
Prieš penkioliką metų prasidėjusios kaip Šiaulių miesto pėščiųjų bulvaro gaivinimo akcija, jubiliejinės „Šiaulių kultūrosnaktys“ išaugo į masinį pilietinį, socialinį, kultūrinį renginį „Šiaulių naktys XV“, kuriame renginiai vakare ir naktį vyksta netikėtose, netradicinėse Šiaulių miesto vietose, kad visas miestas imtų pulsuoti kultūra ir ji taptų lengvai pasiekiama kiekvienam.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „KILOWAC“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
