Seimas pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybes teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Buvo atsisakyta arba patikslinti kai kurie nepagrįsti apribojimai, kad jie labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Taip pat priimti nauji apribojimai dirvožemio ir bioįvairovės būklei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose gerinti.
Šių teisės aktų pakeitimų projektą rengė Aplinkos ministerija kartu su Energetikos, Kultūros, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis.
Įstatymo pataisose numatytos priemonės, sudarančios sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, užtikrinti valstybinių kultūrinių rezervatų apsaugą, kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgą kultūriniuose draustiniuose.
Nustatytos papildomos apsaugos zonos geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonos padidintos nuo 1 iki 2 metrų.
Sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonos. Nuo šiol vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų vamzdynams, kurių skersmuo yra nuo 400 iki 1 000 mm, apsaugos zona bus 5 metrai į abi puses (anksčiau buvo 10 m).
Jei vamzdynų skersmuo yra 1 000 mm ar didesnis, apsaugos zona mažinama nuo 10 iki 7 metrų į abi puses. Taip pat sumažintos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos – vietoje buvusių 5 metrų dabar bus taikomi 2 arba 3 metrai, priklausomai nuo tinklų specifikos.
Įvesti papildomi apribojimai miškų kirtimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Nuo šiol draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ant statesnių nei 15 laipsnių šlaitų ir arčiau nei 1 metras nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos.
Taip pat ribojami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai pakrančių apsaugos juostoje. Siekiant apsaugoti vandens telkinių aplinką nuo užstatymo, nustatyta, kad kaimų neurbanizuotose teritorijose urbanistinė plėtra vandens telkinių apsaugos zonose bus galima tik iki 200 metrų nuo jau esamų kompaktiškai užstatytų kaimų.
Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje bus taikomos išimtys statinių ir įrenginių statybai ir įrengimui. Išimtys numatytos, kai įrengiami melioracijos statiniai, laiptai, esamų sodybų pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Taip pat papildytos išimtys, kada galima pakrantės juostoje vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą.
Įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas įveisti naujus miškus – atsisakoma reikalavimo įveisiant mišką gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Tačiau vietoje šio reikalavimo atsiranda pareiga atlikti miško veisimo reikšmingumo vertinimą, kurį atlieka saugomų teritorijų direkcijos. Šie pakeitimai prisidės ir prie administracinės naštos mažinimo.
Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui.
Paviršiniuose vandens telkiniuose nebus draudžiama įrengti salas ir atviras sąvartas.
Taip pat nustatytos detalesnės ūkinės veiklos ribojimų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose išimtys, kurios leis apsaugoti požeminio vandens išteklius nesukuriant perteklinių ribojimų žemės naudotojams.
Įstatymo pataisose įteisinama galimybė lankytis valstybiniuose rezervatuose mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.
Visi šie pakeitimai aiškiau reglamentuos veiklą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, teisinis reguliavimas bus skaidresnis ir nuoseklesnis, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsauga.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Aplinkos ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
