Politinė įtampa ir atmosfera Briuselyje
Kadangi Kinija ir Europos Sąjunga (ES) žymi 50 -ąsias diplomatinių santykių metines, santykiai patiria bendradarbiavimą ir didėjančią įtampą. Nors prekyba išlieka stipri, ginčai dėl tarifų, žmogaus teisių rūpesčių ir geopolitinių klausimų sukuria sudėtingesnį diplomatinį kraštovaizdį. Tuo pačiu metu Briuselis, ES politikos formavimo širdis, liudija vis labiau įtemptą politinį klimatą, nes Europos institucijos susiduria tiek su vidiniais padaliniais, tiek išoriniu spaudimu.
Kinijos ir ES santykiai: nuo prekybos partnerių iki strateginių konkurentų?
Kinijos ir ES santykiai per kelis dešimtmečius patyrė reikšmingą virsmą. Nuo pradinės prekybos apimties 1975 m. Vos 2,4 milijardo JAV dolerių, dvišalė prekyba per metus išaugo iki 780 milijardų JAV dolerių. Tačiau ekonominė tarpusavio priklausomybė netrukdė diplomatinėms kamienams.
Vienas ryškiausių naujausių įvykių yra Kinijos vyriausybės sprendimas nesiųsti prezidento Xi Jinpingo į atminimo ES Kinijos viršūnių susitikimą Briuselyje. Vietoj to, premjeras Li Qiangas buvo išsiųstas – žingsnis, kurį daugelis ES mato kaip sąmoningą diplomatinį snukį.
Prekybos ginčai yra dar vienas „Flashpoint“. ES nustatė tarifus Kinijos elektrinėms transporto priemonėms, teigdama, kad sunkiosios valstybės subsidijos iškraipo konkurenciją. Reaguodama į tai, Kinija nusitaikė į Europos pramonę, ypač Prancūzijos konjako sektorių, su atsakomosiomis tarifais. Ši didėjanti prekybos įtampa sukėlė susirūpinimą dėl galimo ekonominio konflikto, kuris galėtų sutrikdyti pasaulines tiekimo grandines.
Politinė atmosfera Briuselyje: lūžiai ir netikrumas
Briuselis išlieka ES politinio manevravimo centru, tačiau atmosfera tarp pagrindinių institucijų – Europos Parlamentas (EP), Europos Komisija (EB) ir žurnalistinės spaudos korpusas – vis labiau įsitvirtina.
Europos Parlamentas: nauja kompozicija, seni padaliniai
Po Europos rinkimų 2024 m. Birželio mėn. Įsivaizdavo nauja parlamentinė kompozicija, tačiau liko padaliniai dėl Kinijos politikos. Nors kai kurie įstatymų leidėjai pasisako už tvirtus prekybos ryšius, kiti reikalauja griežtesnės pozicijos dėl žmogaus teisių, technologijų perdavimo ir saugumo rizikos.
Parlamento labiau vanybiniai nariai, ypač iš Baltijos šalių ir Rytų Europos, reikalauja griežtesnių prekybos kliūčių ir sankcijų Kinijos kompanijoms, turinčioms įtariamų ryšių su Pekino karinių ir stebėjimo pramonėmis. Tuo tarpu įstatymų leidėjai iš Vokietijos ir Prancūzijos, kur pramonės šakos labai priklauso nuo Kinijos rinkų, pasisako už labiau subalansuotą įsitraukimą, kad išvengtų ekonominio nuosmukio.
Europos Komisija: Kaja Kallas vadovauja griežtesniam užsienio politikos požiūriui
Europos Komisija, kuriai vadovauja prezidentė Ursula von der Leyen, ir toliau subalansuoja diplomatiją su strategine autonomija. Tačiau 2024 m. Gruodžio 1 d., Paskyręs Kaja Kallas naujuoju ES aukštuoju užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovu ES, Briuselis laikėsi griežtesnės pozicijos Kinijoje. Kallas, buvęs Estijos ministras pirmininkas ir stiprus Europos saugumo šalininkas, kalbėjo apie Kinijos ekonominės prievartos ir strateginės priklausomybės riziką.
Jai vadovaujant, ES suaktyvino pastangas kovoti su užsienio kišimosi į užsienį, ypač sektoriuose, kurie laikomi kritiškais Europos saugumui ir technologiniam suverenumui. Kallas taip pat reikalavo labiau suderinti ES ir NATO spręsdamas Kinijos įtakos operacijas ir hibridinių grėsmių.
Komisijoje taip pat kilo įtampa. Nors Kallas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis pasisako už griežtesnes priemones prieš nesąžiningą Kinijos prekybos praktiką, kai kurie komisijos nariai iš labiau nuo prekybos priklausomų valstybių narių ir toliau dvejoja dėl didėjančios įtampos Pekinui. Šios vidinės diskusijos pabrėžia vieningo ES požiūrio į Kiniją kūrimo iššūkius.
Dengiantis besikeičiančio kraštovaizdžio
Briuselio spaudos korpusas, kuris atidžiai seka ES ir Kinijos santykius, taip pat pastebėjo politinės atmosferos pasikeitimą. Europos žurnalistai pranešė apie didėjantį ES pareigūnų nusivylimą dėl Pekino nenoro užmegzti tikrą dialogą tokiomis jautriomis temomis kaip žmogaus teisės ir saugumas. Kai kurie korespondentai, apimantys ES ir Kinijos santykius, atkreipė dėmesį į Europos politikos formuotojų gynybinį toną, kurie mano, kad Kinija neprilygsta Europos diplomatinėms pastangoms.
Be to, Kinijos įtakos operacijos Europoje išlieka pagrindinė diskusijų tema spaudoje. Tyrimo ataskaitose išryškėjo susirūpinimas dėl lobizmo pastangų, ekonominės prievartos ir šnipinėjimo įtarimų, kurie visi padidina Europos sprendimų priėmėjų atsargumo jausmą.
Briuselis ir platesnis geopolitinis kraštovaizdis
Už Kinijos ribų Briuselis išlieka tarptautinės diplomatijos aukšto lygio centru. ES ir toliau vaidina pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainą prieš Rusijos agresiją, tai patvirtina naujausi Europos tarybos posėdžiai, kuriuose Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy paragino padidinti sankcijas Maskvoje.
Tuo pat metu auga vidaus politinė įtampa. Belgijos profesinės sąjungos paskelbė bendrą streiką kovo 31 d., Protestuojant vyriausybės politiką, kuria kenksminga darbuotojams. Šie vidiniai neramumai prideda dar vieną sudėtingumo sluoksnį jau įtemptai politinei atmosferai Briuselyje.
Esminis Kinijos ir ES santykių momentas
Kai Kinija ir ES naršo po 50 -ąjį diplomatinių santykių metus, jų partnerystė susiduria su dideliais iššūkiais. Nors ekonominiai ryšiai išlieka stiprūs, politinė įtampa dėl prekybos, saugumo ir diplomatinio įsitraukimo auga.
Briuselyje šie klausimai groja didėjančio politinio susiskaidymo fone. Europos Parlamentas yra padalintas, Europos Komisija balansuoja konkuruojančius interesus, o spaudos korpusas dokumentuoja sparčiai besivystančius santykius.
Po naujos ES užsienio politikos vadovybės, kuriai vadovauja Kaja Kallas ir Europos politika, keičiasi po 2024 m. Rinkimų, ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs nustatant, ar Kinija ir ES gali valdyti savo skirtumus ir palaikyti stabilią partnerystę, ar strateginė konkurencija užims svarbą.
Pasidalykite šiuo straipsniu:
