Kovo 31 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykę „Kultūros pusryčiai bibliotekoje“ parodė, kad kultūros lauke šiandien vis svarbiau ne tik išsiskirti, bet ir veikti drauge.
Jau prieš dvejus metus pradėta tradicija suburti kultūros bendruomenę neformalioje aplinkoje ir kalbėtis apie svarbiausius sektoriaus klausimus vėl pakvietė diskutuoti, dalintis idėjomis ir ieškoti naujų bendradarbiavimo formų.
Renginyje dalyvavo platus Šiaulių miesto kultūros, švietimo bei komunikacijos lauko atstovų ratas: Povilo Višinskio biblioteka, Šiaulių miesto savivaldybė / Municipality of Šiauliai City (Kultūros skyrius), Šiaulių kultūros centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiaulių valstybinė kolegija, ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA / SIAULIAI ART GALLERY, Šiaulių turizmo informacijos centras, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Reprezentacinio Šiaulių miesto renginio „Šiaulių naktys“ atstovai, Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Lietuvos regionų naujienų portalo „Miesto naujienos“ Šiaulių apskrites skyriaus atstovai, ir Koncertų salė „Saulė“.
Toks platus dalyvių ratas savaime tapo atsakymu į renginio klausimą: kultūros įstaigos gali konkuruoti dėl dėmesio, tačiau jų stiprybė atsiskleidžia tada, kai jos renkasi partnerystę.
Klausimas, pakvietęs diskusijai
Kultūros pusryčių programa buvo ir dalykiška, ir simboliška. Rytas prasidėjo registracija, kava bei neformaliais pokalbiais, vėliau dalyvius pasveikino Povilo Višinskio bibliotekos direktorius Bronius Maskuliūnas.
Buvo pristatytas naujasis bibliotekos vizualinis identitetas, o pagrindiniu akcentu tapo atvira diskusija „Kultūros įstaigos: konkurentai ar partneriai?“…
Šį klausimą kultūros bendruomenei uždavė Povilo Višinskio bibliotekos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Sobutienė.
Tai tapo labai tiksliu kvietimu pažvelgti į šiandienos kultūros lauką be išankstinių nuostatų: ar įstaigos viena kitą mato kaip varžoves, ar kaip bendrakeleives, galinčias stiprinti bendrą miesto ir regiono kultūrinį gyvenimą.
Diskusijos metu svarstyta, kaip kultūros organizacijos galėtų labiau palaikyti viena kitą, veikti išvien ir stiprinti bendrą miesto kultūrinį lauką. Renginį užbaigė ekskursija po biblioteką.
Konkurencija egzistuoja, tačiau jos nepakanka
Iš pirmo žvilgsnio kultūros įstaigos iš tiesų neišvengiamai konkuruoja.
Jos varžosi dėl riboto finansavimo, projektinių lėšų, auditorijos dėmesio, rėmėjų, partnerių ir vietos viešojoje erdvėje.
Tą patį vakarą žmogus gali rinktis spektaklį, koncertą, parodą ar knygos pristatymą, todėl kiekviena įstaiga siekia būti matoma ir išgirsta.
Tačiau tokie susitikimai kaip Kultūros pusryčiai primena, kad kultūros sektoriaus stiprybė slypi ne vien konkurencijoje.
Ne mažiau svarbus yra gebėjimas derinti veiksmus, dalintis informacija, išgirsti vieniems kitus ir ieškoti bendros naudos visam miestui.
Bendri sprendimai padeda išvengti bereikalingos konkurencijos
Partnerystė kultūros lauke reiškiasi ne tik komunikacijoje, bet ir labai praktiškuose sprendimuose.
Kultūros pusryčių metu Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė pristatė bendrą Kultūros skyriaus inicijuotą miesto kultūros įstaigų renginių debesį ir pakvietė visas įstaigas juo aktyviai naudotis.
Kai įstaigos dalijasi informacija, derina laiką ir mato bendrą miesto kultūrinį žemėlapį, laimi visi – ir organizatoriai, ir auditorija.
Tokie sprendimai leidžia išvengti bereikalingos konkurencijos ten, kur kur kas naudingiau būtų bendras planavimas ir tarpusavio palaikymas.
Informaciniai partneriai kultūros projektuose
Šiame procese svarbų vaidmenį gali atlikti ir informaciniai partneriai.
Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“ prasmingiausiai įsitraukia tada, kai bendradarbiaujama projektuose. (Pvz.: „Šiaulių naktys“)
Tokios partnerystės ypač vertingos tuomet, kai siekiama platesnei auditorijai parodyti ne tik būsimus renginius, bet ir jų rezultatus, svarbiausias mintis ir sukurtą vertę bendruomenei.
Tokiu atveju kultūros įstaigų parengti įvykių atgarsiai, apžvalgos ar kita po renginio sukurta medžiaga gali pasiekti platesnę auditoriją regione ir tapti kur kas paveikesne kultūros sklaidos forma nei vien formalūs anonsai.
Kodėl renginių atgarsiai veikia stipriau nei anonsai?
Anonsai, be abejo, reikalingi: jie padeda informuoti apie datą, vietą, programą, pakviesti auditoriją.
Tačiau vien anonso dažnai nepakanka, ypač kai jis remiasi skambiais epitetais – „išskirtinis“, „geriausias“, „didžiausias“, „unikalus“.
Tokie žodžiai ne visada sukuria tikrą ryšį su skaitytoju. Kur kas paveikiau veikia turinys po renginio – atgarsiai, apžvalgos, reportažiniai tekstai.
Būtent tokie tekstai leidžia parodyti, kas iš tikrųjų įvyko, kokios mintys nuskambėjo, kuo renginys buvo prasmingas ir kodėl į panašius susitikimus verta ateiti ateityje.
Renginių atgarsiai dažnai veikia stipriau nei išankstiniai kvietimai.
Žmones labiau įtraukia ne deklaracijos, o tikras turinys: emocijos po renginio, diskusijos temos, dalyvių mintys, atmosfera, kilusios idėjos, bendruomenei svarbūs akcentai.
Toks turinys ne tik fiksuos įvykį, bet ir natūraliai kurs pasitikėjimą, augins auditorijos smalsumą ir skatins domėtis būsimomis veiklomis.
Partnerystė kuria didesnę vertę miestui
Atsakymas į klausimą, ar kultūros įstaigos yra konkurentai, ar partneriai, greičiausiai nėra vienareikšmis.
Taip, jos konkuruoja dėl dėmesio, finansavimo ir matomumo. Tačiau ilgalaikę vertę kuria ne uždarumas, o gebėjimas bendradarbiauti.
Kovo 31-osios „Kultūros pusryčiai bibliotekoje“ parodė, kad Šiauliuose tam yra tvirtas pagrindas: įstaigos kalbasi, ieško bendrų sprendimų, planuoja atsakingiau ir vis aiškiau suvokia, jog kultūros lauke svarbu ne tik pačioms būti matomoms, bet ir prisidėti prie bendro miesto kultūrinio gyvenimo matomumo.
• Parengta pagal Povilo Višinskio bibliotekos socialinio tinklo Facebook informaciją.
