Lietuvoje 2024 m. savarankiškai dirbo šiek tiek daugiau nei 26 tūkst. užsieniečių: Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 23 tūkst. dirbo pagal individualios veiklos pažymas, 3 tūkst. – pagal verslo liudijimus.
„Per praėjusius metus savarankiškai dirbančių užsieniečių skaičius padidėjo daugiau nei trečdaliu, atvykti į Lietuvą juos skatina jau keletą metų sparčiai kylantis darbo užmokestis. Daugiausia tai buvo Ukrainos, Vidurio ir Pietų Azijos šalių piliečiai, o daugiau nei pusė jų rinkosi dirbti transportavimo ir sandėliavimo veikloje“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Bartas Baltušis.
Jis pabrėžia, kad reikšminga dalis savarankiškai dirbančių užsieniečių dirbo aukštos kvalifikacijos veiklose: ne Lietuvos piliečiai, dirbantys informacijos ir ryšių, švietimo bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose sudarė apie penktadalį visų pagal individualios veiklos pažymą dirbančių užsieniečių.
Lietuvoje darbo jėgos lygis pasiekė aukštumas, kurios paskutinį kartą fiksuotos apie 2004 m., dar prieš didžiąją emigracijos bangą įstojus į Europos Sąjungą. Trečius metus iš eilės didėjant gyventojų skaičiui ir į darbo rinką įsiliejant vis daugiau darbuotojų, dirbančiųjų skaičius Lietuvoje šiuo metu yra didžiausias nuo 1998 m.
Užsieniečių darbo jėgos skaičius Lietuvoje 2024 m. sudarė 187 tūkst. – šiek tiek daugiau nei dešimtadalį visos Lietuvos darbo jėgos. Užsieniečiams tenkanti darbo jėgos dalis yra beveik septynis kartus didesnė nei 2020 m.
Užimtųjų užsieniečių skaičius sudarė 181 tūkst., arba 97 proc. užsieniečių darbo jėgos. Didžiąją jų dalį (apie 85 %) sudaro dirbantieji pagal darbo sutartis. Tai rodo, kad į Lietuvą atvykę užsieniečiai sėkmingai įsitraukė į darbo rinką ir teigiamai prisidėjo prie paaugusio užimtųjų skaičiaus.
