Lietuvos banko vertinimu, gynybos sektoriaus finansavimas neprieštarauja aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos finansavimo principams, todėl finansų įstaigos turėtų skirti reikiamą dėmesį šiam sektoriui.
„Siūlome finansų įstaigoms atsisakyti nepagrįstų vidinių draudimų ar kitokių gynybos finansavimo ribojimų ir įtraukti skaidriai bei etiškai veikiančias šio sektoriaus įmones į savo finansavimo strategijas. Taip finansų įstaigos prisidėtų prie saugesnės aplinkos kūrimo“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.
Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai patvirtina, kad nacionalinis ir regioninis saugumas yra esminė ekonominio stabilumo, visuomenės gerovės ir tvarios plėtros prielaida.
Gynybos pramonės ar projektų finansavimas vis dar yra diskusijų objektas, svarstant, ar investicijos į gynybą yra suderinamos su bendraisiais tvarumo principais. Toks požiūris riboja ar kitaip neigiamai veikia finansų įstaigų sprendimus dėl gynybos pramonės finansavimo.
rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą tapo akivaizdu, kad saugumo ir tvarumo tikslai nėra atskiri ir gali būti įgyvendinami kaip viena kitą papildančios strategijos. Tokios tarptautinės institucijos kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) jau peržiūrėjo savo tvarumo politiką ir išplėtė finansavimo galimybes, kad galėtų paremti saugumo ir gynybos srities projektus.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, jau imasi konkrečių veiksmų siekdama reikšmingai padidinti gynybos finansavimą. Tam reikia bendrų pastangų tiek nacionaliniu, tiek bendrijos lygmeniu. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Europos institucijomis, sieks, kad šis požiūris būtų nuosekliai integruotas ir į platesnę ES tvaraus vystymosi ir finansavimo sistemą.
