Lietuvos bankas primena – pereinamasis laikotarpis, per kurį kriptoturto paslaugų teikėjai privalo gauti licenciją, mūsų šalyje baigiasi šių metų gruodžio 31 d. Po to licencijos neturinčios įmonės nebegalės teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų. Pokyčiams turi pasirengti ir teikėjai, ir šių paslaugų naudotojai.
„Mūsų vertinimu, įmonės, kurios atsakingai rengėsi licencijavimui, prašymus mums jau yra pateikusios. Šiuo metu vertiname keletą prašymų ir siekiame, kad sprendimai dėl jų būtų priimti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tenka pripažinti, kad didžioji dalis pareiškėjų kreipėsi į mus būdami nepakankamai pasirengę licencijavimui ir būsimai veiklai. Ypač paskutinėmis savaitėmis pateikiamos naujos paraiškos neatitinka net minimalių reikalavimų. Tai kelia klausimų ir abejonių dėl tokių pareiškėjų kompetencijos bei požiūrio“, – sako Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos banke gauta beveik 50 įmonių prašymų dėl kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos išdavimo, kai kurios įmonės kreipėsi kelis kartus po to, kai paraiška buvo atmesta. Šiuo metu nagrinėjama daugiau nei 10 paraiškų, kol kas kriptoturto paslaugų teikėjo licencija išduota tik vienai įmonei.
Į VĮ Registrų centro sąrašus įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, neplanuojantys tęsti veiklos, turėtų nedelsti ir aktyviai informuoti klientus apie numatomą veiklos nutraukimą. Klientams turi būti pateiktas veiklos užbaigimo terminas, išsamios lėšų ir kriptoturto pervedimo instrukcijos. Ši informacija turi būti skelbiama šių operatorių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, siunčiama žinomais klientų kontaktais.
Licencijų nesiekiantys operatoriai turi imtis visų veiksmų, kad jų klientams priklausantis turtas būtų grąžintas iki to laiko, kai jie neteks teisės teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų. Operatoriai turėtų nedelsdami perduoti saugoti klientų turtą jų nurodytiems kriptoturto ir (arba) piniginių lėšų saugotojams arba pervesti klientams priklausantį kriptoturtą į nurodytas saviprieglobes pinigines (angl. self-hosted wallet). Lietuvos bankas turi teisę blokuoti nelegaliai (neturint reikiamo veiklos leidimo) finansines paslaugas teikiančių įmonių interneto svetaines, kartu įtraukdamas šias įmones ir jų administruojamas interneto svetaines į viešai skelbiamą nelegalių subjektų sąrašą.
Savo ruožtu investuotojai, kurie naudojasi operatorių paslaugomis, jau dabar turėtų pasidomėti, ar jiems paslaugas teikianti įmonė siekia gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją ir kokiame etape šis procesas yra. Investuotojai gali pasirinkti, kur saugoti savo kriptoturtą, tačiau svarbu, kad tą darytų reikiamą veiklos leidimą turintis kriptoturto paslaugų teikėjas. Lietuvos bankas rekomenduoja investuotojams nedelsti ir pervesti jiems priklausantį kriptoturtą į prižiūrimą bendrovę, turinčią licenciją teikti kriptoturto paslaugas.
Lietuvos bankas kartu su Europos finansų rinkos priežiūros institucijomis yra įspėjęs vartotojus apie su kriptoturtu susijusią riziką ir primena, kad, priklausomai nuo kriptoturto rūšies ir paslaugų teikėjo, vartotojai gali susidurti su didesne rizika, o jų teisių apsauga gali būti ribota arba jos apskritai gali nebūti.
