Praėjusią savaitę pasibaigusioje Seimo rudens sesijoje priimti 9 Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų paketai. Svarbių įstatymų pataisos sustiprino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sutrumpino administracines procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo, sudarė sąlygas kaimuose esančią žemę perduoti savivaldai, nustatė aukštesnius reikalavimus statybos produktams.
„Rudens sesija tikrai buvo labai produktyvi, konstruktyvi, tačiau kartu ir sunki. Tai buvo metas, kai susidūrėme su daugybe iššūkių, bet aš džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerijos vairą pavyko perimti sklandžiai ir efektyviai. Per trumpą laiką subūriau stiprią, atsidavusią politinę komandą, ir nuo pat pirmos dienos kartu su visais Aplinkos ministerijos kolegomis pajutome vieningą norą įgyvendinti bendrus tikslus. Kiekvienas žingsnis buvo žengiamas su aiškiu noru prisidėti prie mūsų šalies aplinkosaugos tikslų ir su pasitikėjimu, kad galime kurti tvarią ateitį. Net neabejoju, kad ir toliau darbuosimės su tokiu pačiu užsidegimu, dedame visas pastangas, kad įveiktume visus iššūkius ir pasiektume užsibrėžtų tikslų”, – apie Seimo rudens sesiją sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Poveikio aplinkai vertinimo procesai bus trumpesni ir aiškesni
Lapkritį priimtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Miškų įstatymų pataisos leis paspartinti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkosauginius reikalavimus. Pirmenybė bus teikiama nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai.
Iki šiol daugiau nei pusė PAV atrankų užtrukdavo ilgiau nei pusę metų, o poveikio aplinkai vertinimas galėdavo užsitęsti iki trejų metų. Įsigaliojus Aplinkos ministerijos parengtoms nuostatoms, supaprastintas dokumentų derinimas ir sprendimų priėmimas, dėl to PAV procesas gali sutrumpėti net 2 mėnesiais.
Svarbu, kad pakeitimai išlaiko PAV kokybės reikalavimus ir neapriboja visuomenės dalyvavimo – terminai susipažinti su PAV dokumentais ir teikti pastabas išlieka nepakitę.
Savivaldybėms bus suteiktos platesnės valstybinės žemės administravimo funkcijos
Gruodį priimtos Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos numato, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota savivaldybėms. Jos galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus.
Pakeitimais bus įdiegta vieninga valstybinės žemės administravimo praktika, kai žemės nuomos, panaudos ir sutikimų išdavimo procedūros bus įgyvendinamos pagal tuos pačius principus visoje savivaldybės teritorijoje.
Sprendimus priims savivaldybės administracija ir meras, kaip jau yra miestuose bei miesteliuose. Valstybės priežiūra išliks – Nacionalinė žemės tarnyba užtikrins, kad sprendimai dėl žemės atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų įgyvendinami jų laikantis. Tokia sistema stiprins savivaldybių galimybes spręsti vietos klausimus, kartu išlaikant valstybės interesų apsaugą.
Planuojama, kad šie pokyčiai mažins biurokratiją, stiprins savivaldybių galimybes tvarkyti ilgą laiką nenaudotas teritorijas, spręsti vietos problemas ir sudarys sąlygas valstybinę žemę įveiklinti tikslingai bei atsakingai.
Užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
Spalį Seimas priėmė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jomis išplėstos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, sudarytos galimybės efektyviau vykdyti aplinkos apsaugą, patikslintos pareigūnų teisės prevenciškai apžiūrėti teritorijas, patekti į jas bei jose esančius objektus.
Vienas iš svarbių pokyčių – supaprastintas privalomųjų nurodymų vykdymas. Privalomasis nurodymas, skiriamas nutraukti aplinkos teisės aktų pažeidimus ar suvaldyti jų padarinius, nuo šiol prilyginamas vykdomajam dokumentui. Tai reiškia, kad jo nevykdant, nurodymas galės būti perduotas antstoliui be kreipimosi į teismą.
Taip pat, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliekamas funkcijas ir rizikas, išplėstos jų socialinės garantijos.
Priimtos įstatymų pataisos pagerins atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, užtikrins didesnę visų sistemos dalyvių atsakomybę
Rugsėjį Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtą atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų paketą, kuris leis sustiprinti gamintojų atsakomybę, užtikrinti tikslią mokesčių už aplinkos teršimą apskaitą ir pagerinti atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. Tikimasi, kad dėl to daugiau atliekų bus perdirbama, o ne išvežta į sąvartynus ar sudeginta. Dėl visų šių pakeitimų administracinė našta ūkio subjektams mažės 790 tūkst. eurų.
Priimtose pataisose numatyta, kad aplinkos ministras patvirtins komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus, kurie bus taikomi visoms savivaldybėms.
Siekiant paskatinti savivaldybes aktyviau siekti ES nustatytų atliekų tvarkymo tikslų, nustatyta jų finansinė atsakomybė tais atvejais, jeigu Lietuvai būtų pritaikytos Europos Komisijos sankcijos už šių tikslų nepasiekimą.
Pakete taip pat numatyti svarbūs pokyčiai tam tikrų gaminių – padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių – atliekų tvarkyme. Įmonės, į Lietuvą įvežančios padangas, įskaitant atvejus, kai jos yra kitos prekės dalis, turės dalyvauti jų atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leis užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams ir padengti viso realiai susidarančio padangų atliekų kiekio tvarkymo išlaidas.
Nauji reikalavimai statybos produktams užtikrins pastatų kokybę ir tvarumą
Spalį priimtos Statybos įstatymo pataisos, suderinančios nacionalinį reglamentavimą su naujais ES reikalavimais. Nuo 2026 m. gamintojai privalės rinkai tiekti daugiau sertifikuotų, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių statybos produktų.
Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios 2026 m. sausio 8 d., o kai kurios – nuo 2026 m. gruodžio 31 d. Jas įgyvendins Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendras statybos produktų rinkodaros taisykles ES. Tai leis rinkai tiekti patikimus ir sertifikuotus statybos produktus, todėl pagerės statomų pastatų kokybė, jie bus tvaresni ir ilgaamžiškesni.
Gamintojai pagal naują reglamentą turės nustatyti ir deklaruoti aplinkosaugines produkto savybes: poveikį klimato kaitai, ozono sluoksnio ardymą, iškastinio kuro eikvojimą, vandens naudojimą ir kt. Iki šiol dalis gamintojų tai darė savanoriškai, rengdami produktų poveikio aplinkai deklaracijas.
Europos Komisijai sukūrus specialią informacinę sistemą, bus įvestas statybos produktų skaitmeninis pasas. Tai padės paprasčiau ir aiškiau standartizuoti produktus Europos Sąjungoje, daugės CE ženklu, rodančiu, kad produktas buvo patikrintas ir sertifikuotas, ženklinamos produkcijos.
Daliai apyvartinius taršos leidimus įsigyjančių įmonių bus skirta valstybės pagalba
Lapkritį priimtos Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisos supaprastina ES reikalavimų taikymą ir mažina administracinę naštą verslui. Jos numato specialias išimtis apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje orlaivių naudotojams, mažinama administracinė našta vykdant mokymus dirbti su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įranga, taip pat suteikiama galimybė skirti Klimato kaitos programos lėšas kaip valstybės pagalbą daliai ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įmonių.
Valstybės pagalba galės būti skiriama už netiesiogiai patiriamas išlaidas, susijusias su ATL kaštais, įskaičiuotais į elektros kainą. Valstybės pagalba bus rengiama atsižvelgiant į Europos Komisijos gaires dėl tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Planuojama, kad šią pagalbą bus galima pradėti teikti 2026 m.
Pagalbą gaus ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės, kurios, pavyzdžiui, gamina popierių, kartoną, vandenilį, verčiasi naftos perdirbimu, vykdo tam tikras stiklo pluošto gamybos veiklas ir kitos. Tai – viena iš kelių priemonių, kuri padės mažinti konkurencinius skirtumus įmonėms aplinkosaugos srityje ir skatins investicijas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą.
Sugriežtinta atsakomybė už kai kurių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus
Gruodį priimti Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie, pasikeitus ar įsigaliojus naujam ES ir nacionaliniam teisiniam reguliavimui nustatys tinkamą fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.
Pakeitimais sustiprinta atsakomybė juridiniams ir fiziniams asmenims už atliekų vežimo nustatytų atliekų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto, tranzito procedūrų reikalavimų pažeidimus, o kontrolę vykdančiam Aplinkos apsaugos departamentui suteikta daugiau galimybių užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi.
Taip pat sugriežtinama atsakomybė už Reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pažeidimus. Bus nustatomos didesnės finansinės nuobaudos ir už nurodytus pažeidimus konfiskuojama pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, ozono sluoksnį ardančios medžiagos, produktai ir įranga, taip pat konfiskuotos už neteisėtą veiklą gautos pajamos. Už atitinkamus pažeidimus bus nustatytas laikinas – vienerių metų – draudimas naudoti, gaminti, importuoti, eksportuoti arba pateikti rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas arba produktus ir įrangą.
Šios pataisos užtikrins, kad ES reglamentų nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę.
Rugsėjį taip pat priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos, Miškų, Saugomų teritorijų įstatymų pataisos, kurios sudaro teisinį pagrindą pertvarkyti Gyvūnų augintinių registro, Miškų valstybės kadastro ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
