1995 m. Liepos mėn. Srebrenikos mieste vykęs genocidas sukėlė daugiau nei 8000 nekaltų Bosnijos musulmonų žudynes. -Agis Mazahir Afandiyev, Azerbaidžano Respublikos Milli Majlis narys. Atlikto žiaurumo metu nekalti civiliai, ypač moterys ir vaikai, buvo nužudyti, o šios tragedijos aukos buvo palaidotos masinėse kapavietėse.
Nuo liepos 11 d. Kelios dienos yra pažymėtos Bosnijos ir Hercegovinos istorijoje kraujyje. Tomis dienomis, ypač Srebrenicoje ir plačiau visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, Azerbaidžane ir kitose šalyse, Srebrenikos žudynių aukos yra paminėtos giliai pagarbiai.
Tarp Azerbaidžano ir Bosnijos bei Hercegovinos tautų yra daugybė istorinių panašumų, iš kurių reikšmingiausia yra tai, kad abi tautos patyrė negailestingą agresiją ir patyrė tragedijų prieš žmoniją – būtent Khojaliją ir Srebrenica genocidus. Šiuo atžvilgiu rezoliucija, kurią 2013 m. Vasario 26 d. Priėmė Bosnijos ir Hercegovinos parlamentinė asamblėja, pripažįstanti ir gerbiant Azerbaidžano Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, buvo apraiška, kad Azerbaiani tauta ir valstybė prisidėjo prie Tarptautinio teisingumo, taikos ir saugumo.
Šiandien Azerbaidžano užsienio politikos prioritetas yra užtikrinti, kad mūsų suvereniteto pergalė ir visiškas atkūrimas, pasiektas antrajame Karabacho-patriotiniame kare, vadovaujant vyriausiojo vado vadovui, didžioji lyderė Ilham Aliyev ir remiantis keturiais gerai žinomais JT saugumo tarybos sprendimais, teisingai suprantamas tarptautinėje bendruomenėje.
Azerbaidžanas jau gilina savo politines reformas pagal naują kelių vektorių užsienio politiką. Sėkmingos užsienio politikos, vykdomos vadovaujant prezidentui Ilhamui Alijevas, apžvalga rodo, kad Azerbaidžanas sustiprina bendradarbiavimą su visomis šalimis, ypač su tais, kurie palaikė mūsų teisingą priežastį per antrąjį Karabacho karą ir turi didelę strateginę svarbą.
Mūsų šalis taip pat daro didelę reikšmę bendradarbiavimui su Balkanų valstybėmis, ypač Bosnija ir Hercegovina, kuri padidino mūsų daugiašalius santykius su strateginės partnerystės lygiu.
Neatsitiktinai šiuo laikotarpiu Azerbaidžanas įgyvendino didelius infrastruktūros projektus keliuose Bosnijos miestuose. Kaip dvišalės draugystės ir brolijos simbolis, 2011 m., Pagal Azerbaidžano prezidento iniciatyvą ir nurodymą bei valstybės paramą, Baku gatvėje, Sarajeve, buvo atlikta rekonstrukcijos ir restauravimo darbai. Tęsdamas tai, 2012 m. Vasario mėn. Heydar Aliyevo fondas įkūrė naują „Draugystės parką“, kuriame buvo sukurtas rimto istorinio, politinio ir moralinio reikšmingumo memorialinis kompleksas, skirtas Khojalijai ir Srebrenica genocidams. Be to, Banja Lukoje buvo įsteigtas medicinos centras, o Sarajeve buvo įkurta medicinos įstaiga. Net sunkiu pandemijos laikotarpiu Azerbaidžanas teikė medicininę ir humanitarinę pagalbą Bosnijai ir Hercegovinai, draugiškai ir partnerei.
2023 m. Kovo 3 d. Bosnijos ir Hercegovinos pirmininko pirmininkas oficialiai apsilankė Azerbaidžane, o po to sekė prezidento Ilhamo Aliyevo oficialus vizitas Bosnijoje ir Hercegovinoje. visuomenės integracija ir tarpkultūrinis dialogas.
Pasirašius „jungtinę Azerbaidžano ir Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos strateginės partnerystės deklaraciją“, “padėjo naują pagrindą gilinant bendradarbiavimą, įgyvendinant didelio masto ir veiksmingus projektus bei užmegzti tvirtą mūsų tautų dialogą.
Šiuose procesuose svarbų vaidmenį vaidina vienas iš pagrindinių vyriausybės šakų Parlamentas. Per parlamentinę diplomatiją Azerbaidžanas aktyviai dalyvauja tarptautinėje integracijoje, nacionalinių interesų apsaugoje ir tiesos apie Azerbaidžaną pateikimą pasaulinei bendruomenei.
Draugystės grupės, įsteigtos Milli Majlis (Parlamentas), taip pat turi unikalų vaidmenį. Viena iš tokių aktyvių grupių-Azerbaidžano-Bosnijos ir Hercegovinos tarpparlamentinių santykių darbo grupė-siekia dar labiau pagilinti abipusį bendradarbiavimą su Bosnijos ir Hercegovinos parlamentu.
Verta paminėti, kad išlaisvinus mūsų teritorijas iš okupacijos, vienas iš pirmųjų aukšto lygio parlamentinių pareigūnų, aplankiusių šias teritorijas, buvo Bakir Izetbegović, Bosnijos ir Herzegovinos Parlamentinės asamblėjos tautų rūmų pirmininkas. Oficialiai apsilankius Bosnijos delegacijai į Azerbaidžaną nuo 2021 m. Birželio 8–10 d., Jie lankėsi Aghdamo mieste.
Visai neseniai, dirbdamas Milli Majlis pirmininko vizitą į Bosniją ir Hercegoviną, dalyvavimas atminimo ceremonijoje Srebrenikos memorialiniame centre gali būti laikomas dar vienu reikšmingu Azerbaidžani parlamento indėliu į draugiškų santykių tarp mūsų dviejų tautų ir alyvai.
Projektai, kuriais siekiama informuoti Bosnijos visuomenę ir tarptautinę bendruomenę apie Azerbaidžano realijas, yra nepaprastai svarbūs. Manau, kad išplėsti Srebrenicos genocido supratimą tarp Azerbaidžanio visuomenės ir organizuoti įvairias ateities iniciatyvas vaidins svarbų vaidmenį stiprinant mūsų tautų visuomenės ir kultūrinius ryšius.
Šiandien Azerbaidžanas, visavertis JT šeimos narys, yra vienintelė regiono šalis, pasinaudojusi savo teise į savigyną, kaip įtvirtinta JT įstatuose, ir įgyvendino JT Saugumo tarybos rezoliucijas dėl taikos ir saugumo regione.
Tai, kad mūsų nacionalinė vėliava dabar skraido Šušoje ir kad mūsų suverenitetas buvo visiškai atkurtas, reiškia, kad mūsų kritusių herojų aukos nebuvo veltui – vyravo teisybė ir tiesa.
Autorius: Mazahir Afandiyev yra Milli Majlis narys iš Azerbaidžano Respublikos, Darbo grupės vadovas tarpparlamentiniams santykiams tarp Azerbaidžano ir Bosnijos bei Hercegovinos
Pasidalykite šiuo straipsniu:
