Pasirodžius Vilniaus miesto savivaldybės mero Valdo Benkunsko, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos mero Robert Duchnevič ir kitų šių savivaldybių atstovų įrašams socialiniuose tinkluose apie neva 35 proc. brangsiančias atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams dėl verslo nenoro tvarkyti pakuočių atliekas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos situaciją komentuoja vienareikšmiškai: „tai – melas“.
Seime vykusios diskusijos dėl LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projekto, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Almonto Kybarto, buvo būtent apie sistemos kokybinį pokytį, prie kurio savivaldybės ne itin nori prisidėti. „Pagrindinė diskusija, kurios atsakas iš Vilniaus miesto savivaldybės pusės pasirodė socialiniuose tinkluose, buvo apie tai, kieno atsakomybė yra taip vadinamos „antrinės žaliavos“, tai yra ne pakuočių atliekos. Verslas atsakingas už savo išleistų į rinką pakuočių atliekų sutvarkymo finansavimą ir šios atsakomybės nesikrato. Tuo tarpu rūšiavimo konteineriuose, Vilniaus miesto savivaldybės atveju, yra apie 50 proc. įvairių kitų atliekų, kurias savivaldybė vadina „antrinėmis žaliavomis“ ir verčia verslus mokėti už jų sutvarkymą“.
Jau kuris laikas vyksta diskusijos tiek dėl atsakomybių už tam tikras atliekų rūšis, tiek dėl terminologijos. Atsakomybių klausimas yra apie tai, kas turėtų finansuoti ne pakuočių atliekas, o taip vadinamas antrines žaliavas, gyventojų rūšiuojamas į atskirus konteinerius. Taikomų terminų apibrėžimo klausimas paaštrėjo 2025 metais įsigaliojus Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentui, kur antrinėmis žaliavomis laikomos ne atliekos, bet iš atliekų gautos medžiagos.
„Antrinių žaliavų apibrėžimas pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra, kad tai – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos arba iš atliekų gautos medžiagos, galinčios pakeisti pirmines žaliavas gamyboje. Atlikę konteinerių sudėties tyrimus, tokių, tinkamų perdirbimui atliekų, randame vos 7-8 procentus, o virš 40 proc. šiuose konteineriuose yra mišrių atliekų, kurios šalinamos taip, kaip mišrios atliekos – deginant arba vežant į sąvartynus. Tik 50 proc. Vilniaus savivaldybės plastiko konteinerių turinio yra pakuočių atliekos – tai, už ką verslai yra atsakingi ir moka pinigus. Tokia sistema yra netvari ir reikalaujanti pertvarkos, nes neturi, pavyzdžiui, jogurto gamintojas, mokėti už į rūšiavimo konteinerį išmesto žaislo, kibiro ar dar kokio daikto tvarkymą. Kitas svarbus aspektas – europiniai teisės aktai, kur antrinės žaliavos apskritai nėra atliekos, o perdirbimo procesuose iš atliekų gautos medžiagos“, – teigia pakuočių atliekų tvarkymo asociacijos „Gamtos ateitis“ generalinis direktorius Karolis Šiaudkulis.
Gamintojų ir importuotojų organizacijų vadovai teigia, kad įstatymo pakeitimai niekaip neliečia gyventojų mokamų kainų už mišrių atliekų tvarkymą, o savivaldybių pranešimai – manipuliacija. „Niekada neatsisakėme ir neatsisakysime finansuoti pakuočių atliekų tinkamo sutvarkymo, nes tai – mūsų pareiga ir atsakomybė. Mums reikalingos pakuočių atliekos ir dėkojame gyventojams už jų išrūšiavimą, nes tik dėka jų sąmoningumo vykdome mums nustatytas ambicingas pakuočių atliekų perdirbimo užduotis. Vis dėlto, mišrių atliekų tvarkymas yra savivaldybių pareiga, o ne verslo“, – teigia K. Šiaudkulis.
Jam antrina kitos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas Almontas Kybartas, linkėdamas savivaldybėms nevengti atsakomybės ir siekti bendrų tikslų. „Esame pradėję tartis su savivaldybėmis dėl pajėgų sutelkimo siekiant ištaisyti anksčiau padarytas klaidas ir siekti labai paprasto tikslo – išmokyti gyventojus rūšiuoti absoliučiai visas pakuočių atliekas, tokiu būdu sumažinant jų kiekį mišrių atliekų konteineriuose ir paskatinti gyventojus nemesti kitų atliekų į stiklo, plastiko ir popieriaus konteinerius. Vietoje bendradarbiavimo, gauname įstatymo pataisą, kurioje nurodyta, kad pakuotes į rinką išleidžiantys verslai privalo finansuoti ne tik jų sutvarkymą, bet ir kitų šiukšlių. Skatinčiau savivaldybes atsakingiau žiūrėti į atliekų tvarkymo sistemą ir neklaidinti gyventojų skleidžiant neteisingą informaciją“.
Pranešimą paskelbė: Ieva Citrinavičiūtė, Komunikacijos agentūra „23:45 agency”
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
