Lietuvos bankas šiandien pristatė Mokėjimų strategiją iki 2030 metų, kurioje numatė pagrindines kryptis, kaip stiprinti šalies mokėjimų rinką, užtikrinti geresnę paslaugų kokybę bei prieinamumą.
Lietuvos mokėjimų rinkos strategija iki 2030 m.
„Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus Lietuvoje galėtų saugiai ir patogiai atsiskaityti ir kasdienėse, ir nekasdienėse situacijose, nepriklausomai nuo to, kur gyvena ar kokias paslaugas renkasi. Turime sumažinti sukčiavimo mastą, sustiprinti sistemos atsparumą ir užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos būtų konkurencingos, patrauklios ir prieinamos visiems“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Mokėjimų strategijos kryptys: (3.7 MB download icon)
- Saugumo ir atsparumo didinimas – griežtesnė kova su sukčiavimu, didesnė paslaugų teikėjų atsakomybė ir pasirengimas užtikrinti atsiskaitymus net ir nenumatytomis aplinkybėmis (nuo geopolitinių grėsmių iki gamtos stichijų).
- Paslaugų prieinamumo didinimas – siekiama, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar įgūdžių, galėtų naudotis tiek nuotolinėmis, tiek fizinėmis paslaugomis, būtų užtikrintas grynųjų pinigų prieinamumas regionuose. Taip pat siekiama toliau didinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengvai ir paprastai keisti mokėjimo paslaugų teikėją.
- Inovacijų skatinimas – stiprinti rinkos konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimų sprendimų.
Strategija parengta įvertinus Lietuvos mokėjimų rinkos raidą, geopolitinę aplinką ir dialogo su mokėjimo paslaugų teikėjais bei naudotojais metu išsakytus lūkesčius.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo euro zonos dalimi, reikšmingai keitėsi gyventojų mokėjimo įpročiai, atsirado ir išpopuliarėjo naujos mokėjimo paslaugos (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, mokėjimo inicijavimo paslaugos, e. sąskaita), aktyviai steigėsi nauji rinkos dalyviai (pavyzdžiui, elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigos). Šiuo metu Lietuvoje licencijuoti finansų rinkos dalyviai teikia mokėjimo paslaugas 40 mln. klientų visoje Europos ekonominėje erdvėje.
Išryškėjo ir nauji iššūkiai. Nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaičius išaugo daugiau kaip 11 kartų, o išviliotų lėšų suma – daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos bankas praėjusią savaitę pateikė Vyriausybei Mokėjimo įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo projektus, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių bei atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu. rusijos agresijos, kibernetinių atakų ir kitų grėsmių akivaizdoje auga būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms bei mažinti priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimų sprendimų.
Lietuvos banko apklausos rodo, kad fizinis mokėjimo paslaugų prieinamumas vis dar svarbus daugeliui gyventojų, todėl siekiama tinkamai atliepti jų poreikius ir užtikrinti, kad vartotojai gautų pageidaujamas paslaugas jiems patogiu būdu (ypač regionuose). 2022 m. finansų rinkos dalyviai šalies regionuose įrengė 100 bankomatų. Tai leido ketvirtadaliui milijono regionų gyventojų 40 šalies savivaldybių grynųjų pinigų pasiimti greičiau ir patogiau. Vis dėlto grynųjų pinigų prieinamumas bei poreikiai fiziškai gauti finansines paslaugas skirtingose savivaldybėse yra nevienodos, todėl šį klausimą reikia spręsti individualiai, bendradarbiaujant savivaldybėms ir finansų įstaigoms.
Lietuvai stiprinant savo rinkos konkurencingumą ir integraciją su euro zonos šalimis svarbu siekti, kad prekybos ir paslaugų vietose atsirastų naujas europinis mokėjimų sprendimas, kuris užtikrintų konkurenciją su neeuropinėmis mokėjimo kortelėmis. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių pagal momentinius mokėjimus, tačiau išnaudojame dar ne visas jų teikiamas galimybes. Tolesnei plėtrai galima pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus. Tai leistų pasiūlyti naujų, patogesnių mokėjimo paslaugų gyventojams ir verslui, mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiant daugiau galimybių teikti paslaugas euro zonos šalyse.
Lietuvos mokėjimų rinkos strategija iki 2030 m.
