Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje mokslo ir studijų institucijų, verslo bei viešojo sektoriaus atstovai susibūrė į renginį „Mokslo iniciatyvos žinioms imliam verslui“. Renginyje aptartos glaudesnio mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybės.
Kartu su Lietuvos mokslo taryba organizuoto renginio dalyviai diskutavo, kaip mokslas ir verslas kartu galėtų efektyviau komercinti mokslo žinias, jas pritaikyti valstybės ir visuomenės poreikiams, kaip prie to galėtų prisidėti valstybė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Reginos Valutytės, siekiant valstybės ekonominės gerovės svarbu kurti tvarius bendradarbiavimo modelius tarp mokslo ir verslo, megzti naujas partnerystes, dalintis idėjomis.
„Aukštosios mokyklos aktyviai bendradarbiauja su verslo sektoriumi – matome šio bendradarbiavimo apčiuopiamus rezultatus. Mums labai svarbu, kad mokslo žinios įgautų praktinę formą – virstų produktais, sprendimais, kurie kuria vertę visuomenei. Todėl ypač vertiname atvirą dialogą ir glaudžius ryšius su verslo bendruomene. Tikiu, kad ir šis susitikimas, tampantis gražia kasmetine tradicija, paskatins rastis naujų abipusio bendradarbiavimo idėjų. Skatindami mokslo ir verslo partnerystę, norime žvelgti plačiau – ieškome būdų ne tik kaip skatinti mokslo – verslo sinergiją atliekant mokslinius tyrimus, bet ir į skirtingus sektorius, ypač inžinerinius, pritraukti daugiau jaunų talentų“, – pabrėžė viceministrė.
Renginio diskusijose dalyvavo Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, verslo įstaigų, asociacijų atstovai.
Diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą buvo išryškinta, kas trukdo mokslo ir verslo bendradarbiavimui, tai – neišspręsti intelektinės nuosavybės klausimai, teisiniai ir finansiniai iššūkiai bei kt.
Diskutuojant apie atžalines įmones akcentuota, kad svarbu aiškiai pristatyti idėją verslui, motyvuoti investuotojus remti ne tik pasiektus rezultatus, bet ir pačias idėjas, nebijoti skirti finansavimą ankstyvose plėtros stadijose.
Renginio dalyviai, pasiskirstę į darbo grupes, dalijosi idėjomis ir ieškojo sprendimų, kaip stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kaip pritraukti daugiau jaunų talentų į šiuos sektorius, kaip stiprinti atžalinių įmonių ekosistemą.
Akcentuota, kad būtina kurti bendrus mokslo ir verslo konsorciumus, skatinti mentorystę, diegti ir stiprinti inovacijų kultūrą. Taip pat siūlyta įdiegti inovacijų radarą ir technologinio pasirengimo lygių TRL žemėlapį (TRL – matavimo sistema, naudojama technologijos brandos lygiui nustatyti) kaip sisteminius įrankius. Didžiausias iššūkis bendradarbiavimui – biurokratinės kliūtys ir mikrovadybinė priežiūra.
Kalbant apie talentų ugdymą, išryškintos trys pagrindinės tobulintinos sritys: kompetencijų ugdymas, tvari ir ilgalaikė talentų pritraukimo strategija bei talentų išlaikymas, kuriam būtinas skaidrumas, ilgalaikės perspektyvos ir palankios darbo sąlygos.
Stiprinant atžalines įmones, svarbiausiais veiksniais įvardytos stiprios komandos formavimas, brandaus ir jauno verslo bendradarbiavimas, lankstus finansavimas ir gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius.
