Europarlamentarai pareiškė savo reakciją į COP30 viršūnių susitikimo Brazilijoje, pasibaigusio nesudarius susitarimo dėl iškastinio kuro mažinimo, rezultatus.
Dviejų savaičių susitikimas, kuris buvo užsitęsęs, bet baigėsi savaitgalį, nesugebėjo užsitikrinti naujų įsipareigojimų mažinti iškastinį kurą po daugiau nei 18 valandų.
Susitarime pripažįstamas sutarimas dėl „perėjimo nuo iškastinio kuro“, tačiau patys žodžiai galutiniame tekste buvo praleisti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas konferencijoje nedalyvavo, o tai labai nuvylė jos šeimininkus Braziliją.
Grupė „Atnaujinti Europą“ ES Parlamente greitai sureagavo į rezultatus, sakydama, kad „sveikina“ šiandien COP30 Belene pasiektą susitarimą.
Nors susitarimas patvirtina, kad pasaulinis bendradarbiavimas kovos su klimato kaita srityje tebėra įmanomas, jis taip pat atskleidžia spragas, kurias reikia užpildyti, jei norime, kad pasaulyje būtų pasiekiama 1,5 °C temperatūra.
RE sako: „Europa dabar prisiima didesnę atsakomybę stumti ambicijas į priekį ir kurti aljansus, reikalingus tikrai pažangai“.
Komentarą pateikė Emma Wiesner, Europos Parlamento narė „Atnaujinti Europą“ (Švedija, Centro partija) ir šešėlinė COP30 rezoliucijos pranešėja, ir Brigitte van den Berg, Europos Parlamento narė „Atnaujinti Europą“ (Nyderlandai, D66).
Jie paskelbė pareiškimą grįžę iš Belemo.
Jame sakoma: „Paryžiaus susitarimas gyvuoja, o tai, kad šalims šiandien pavyko susitarti, yra labai svarbus signalas. Nepaisant to, sutartas tekstas nuvilia visus, kurie kovoja už klimatą. Vis dar neturime aiškaus pasaulinio plano, kaip palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Taigi, nepaisant pažangos mažesnėse derybų patalpose, šiandien rezultato toli gražu nepakanka.
„Deja, vis dar matome, kad naftos šalys dominuoja pasaulinėje klimato darbotvarkėje. O JAV nebuvimas užgožia norinčių šalių pastangas.
Van den Bergas pridūrė: „Dabar ES valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė, ypač Taryboje, parodyti daugiau lyderystės ir sanglaudos kitose klimato konferencijose.
„ES turi parodyti daug daugiau vienybės ir daugiau ambicijų nei tai, ką padarėme Beleme. Kitas mūsų šansas pasiekti realią pažangą yra paskelbta Kolumbijos ir Nyderlandų iniciatyva 2026 m. balandžio mėn. surengti pirmąją tarptautinę konferenciją dėl perėjimo nuo iškastinio kuro.
„Taip pat yra ir kitų teigiamų rezultatų. Labai teigiama, kad COP30 sutiko remti patrigubinti prisitaikymo prie klimato kaitą – aiškus daugelio besivystančių pasaulio pietų šalių prašymas.
„Pabaigai reikia pasakyti, kad nors kovos su klimato kaita veiksmai vėl žengia žingsnį, jie vis dar per lėti ir per mažai. Dabar mes, ES, turime toliau kurti partnerystę su norinčiomis šalimis, norinčiais verslininkais ir žmonėmis, kad padarytume viską, ko reikia, kad pereintume.
Tolesnę reakciją į susitikimą Brazilijoje pateikė EP narys iš Nyderlandų Bas Eickhoutas, Žaliųjų/EFA frakcijos pirmininkas ir dalis Europos Parlamento delegacijos COP30.
Jis komentavo: „Galų gale yra kompromisas, kuris šiais itin sunkiais geopolitiniais laikais neturėtų būti laikomas savaime suprantamu dalyku.
„Mes sveikiname įsipareigojimą trigubai skirti prisitaikymo prie klimato kaitos tarptautinį finansavimą. Šiandien pasaulis žengė nedidelį žingsnį teisinga linkme, tačiau būtų pernelyg dosnu tai pavadinti sėkme: pasaulinis įsipareigojimas palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro išlieka dviprasmiškas. Praėjus dešimčiai metų po Paryžiaus susitarimo, to nepakanka.
„Šiemet procesas buvo pernelyg chaotiškas, lėtas ir ne kartą blokuojamas iškastinių interesų, o tai nežada nieko gero kitiems metams. ES iš pradžių buvo per nedrąsi, bet galiausiai atliko konstruktyvų vaidmenį, kurį jai reikia stiprinti ateityje. Diplomatinės pastangos ES vardu, įskaitant Mercosur skatinimą, nepaisant jo potencialo kenkti klimatui, negali vien investuoti į tarptautinę diplomatiją.
Europarlamentaras tęsė: „Tai galėjo būti COP, kuri pritarė laipsniškam iškastinio kuro atsisakymui, tačiau Saudo Arabijos, Indijos ir kitų šalių vyriausybės sulaikė pasaulį. Negalime leisti, kad pasaulines pastangas nutraukti klimatą naikinančio kuro naudojimą sutrukdytų naftos milžinai ir priklausomi nuo iškastinio kuro. Diskusijos dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, o dabar ES turi tęstis per tolesnį tarptautinį dialogą.
„Tūkstančiai aktyvistų, čiabuvių bendruomenių ir jaunų žmonių parodė, kad yra pasirengę kovoti už savo ateitį. Pasaulio lyderiai turi parodyti šią drąsą eidami į priekį. Mes vis dar laikomės daugiau nei 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo kurso ir tai bus pražūtinga, nes kils daugiau potvynių, gaisrų, sausrų ir daugiau mirčių. Be viso pasaulio sumokės kainą savo gyvybe ir ateitimi“, – sakė euro deputatas veteranas.
Iš ES pusės Tarybos pirmininkas Antonio Costa pažymėjo: „Gamtinės ir žmogaus sukeltos nelaimės nutinka vis dažniau. Jos vis intensyvėja ir turi pražūtingų padarinių visame pasaulyje.
Costa pridūrė: „Grėsmė mūsų bendruomenėms, aplinkai ir mūsų gerovei yra labai reali. Paimkime laukinių gaisrų atvejį. Vien 2025 m. sudegė trečdalis Argentinos žemės.
Portugalijos pareigūnas tęsė: „ES tvirtai remia G20 pirmininkaujančios Pietų Afrikos požiūrį, prioritetus ir pastangas dėl nelaimių rizikos mažinimo – ex-post metodą.
„Taip, klimato kaita yra tikra, o kartu su biologinės įvairovės nykimu ir tarša ją vis tiek galima sustabdyti.
„Nepaisant pažangos, pasaulinių įsipareigojimų mažinti emisijas nepakanka, kad temperatūros kilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio atšilimo.
„ES yra pasaulinė šių pastangų lyderė ir laikomės kurso – visiškai įsipareigoję laikytis Paryžiaus susitarimo. Prieš porą savaičių įsipareigojome siekti plataus užmojo tarpinio tikslo iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc.
Costa tvirtino: „ES išliks patikima partnerė remiant šalis, kurios labiausiai veikia klimato kaitą. Praėjusiais metais ES skyrė 31,7 mlrd. EUR iš viešųjų šaltinių. Mes mobilizavome 11 mlrd.
„Tačiau, – perspėjo jis, – negalime to padaryti vieni: kviečiame visus G20 narius prisijungti prie mūsų ir imtis drąsių, kolektyvinių veiksmų, siekiant užtikrinti tvarią ateitį visiems.
Sekmadienį taip pat kalbėjęs ES Komisijos atstovas sakė: „Europos Sąjunga konferencijoje buvo vieninga už tvirtus klimato veiksmus ir Paryžiaus susitarimo tikslus. Siekdami didesnių užmojų, ES derybininkai bendradarbiavo su partneriais, kad pasiektų susitarimą, kuriame pripažįstama būtinybė išlaikyti pasiekiamą 1,5 laipsnio vidutinės pasaulio temperatūros ribą ir atsisakyti iškastinio kuro.
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
