Komisija į savo saugomų geografinių nuorodų (SGN) sąrašą įtraukė Kroatijos ir Slovėnijos „Istarski ovčji sir / Istrski ovčji sir“.
„Istarski ovčji sir/Istrski ovčji sir“ yra kietas, riebus sūris, gaunamas koaguliuojant žalią arba pasterizuotą avies pieną naudojant šliužo fermentą, atskiriant išrūgas. Skonis sūrus ir pikantiškas, su ryškia avies pieno ir augalų rūšių, kuriomis minta avis, kvapni nata. Ilgai brandinti sūriai vartojant tirpsta burnoje, sustiprėja skoniai. Ilgiau brandinamas sūris įgauna būdingą aštrų skonį.
Jis gali būti pateiktas į rinką po nokinimo ne mažiau kaip 60 dienų, bet ne vėliau kaip po 12 mėnesių brandinimo.
Pageidautinas vartojimo laikas yra pirmieji 12 sūrio pateikimo į rinką mėnesių.
Ypatingos „Istarski ovčji sir / Istrski ovčji sir“ savybės ir kokybė yra pusiau ekstensyvaus avių auginimo būdo, vietinės Istrijos (Istarska ovca/Istrska pramenka) veislės avių pieno sudėties ir ilgų avies sūrio gamybos tradicijų bei įgūdžių rezultatas.
Istarski ovčji sir arba Istrski ovčji sir gaminamas Istrijos regione, kuris apima ir Kroatiją, ir Slovėniją. Šis sūris atspindi unikalią vietovės kultūrinę ir aplinkos įtaką. Kroatijoje sūriui būdingas švelnus sub-Viduržemio jūros pakrantės klimatas, o Slovėnijos kalnuotas reljefas daro įtaką vietinių Istrijos avių ganymo sąlygoms. Kroatijos pakrančių laukų ir įvairių Slovėnijos reljefų mišinys suteikia avies pienui sodrų skonį, todėl sūris yra aromatingas ir ilgai išsilaiko.
Dėl šių regioninių skirtumų ir iš kartos kartos perduodamų tradicinių sūrio gamybos būdų „Istarski ovčji sir“ yra garsus delikatesas su unikaliais skoniais iš kiekvienos sienos pusės.
Šis naujas pavadinimas prisijungia prie daugiau nei 3692 saugomų pavadinimų, jau išvardytų eAmbrosia duomenų bazėje. Daugiau informacijos rasite kokybės politikos puslapiuose.
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
