Aplinkos ministerija, peržiūrėjusi svarbiausius teisės aktus, viešajam sektoriui, verslui ir fiziniams asmenims sutaupys apie 11,5 mln. eurų per metus, daugiausia iš visų ministerijų. Tai pavyko pasiekti 2025 m. atsisakius perteklinių reikalavimų ir įdiegus naujas lėšas taupančias informacines sistemas, leidusias sumažinti biurokratinę naštą ir dalį paslaugų perkelti į elektroninę erdvę.
„Per metus Aplinkos ministerija įgyvendino svarbius pokyčius ir smarkiai pasistūmėjo į priekį. Pernai sutelkėme dėmesį į miškų apsaugą, tvarios renovacijos skatinimą ir klimato kaitos švelninimą, reikšmingų pokyčių pasiekta statybos sektoriuje ir atliekų tvarkymo srityje. Įgyvendinti pakeitimai leis tiek valstybei, tiek mūsų verslui sutaupyti beveik 12 mln. eurų. Šiemet ir toliau ieškosime būdų, kaip galėtume dar labiau prisidėti prie biurokratinės naštos mažinimo ir lėšų taupymo“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Šiuos sutaupymus pavyko pasiekti sumažinus privalomų pastatų techninių apžiūrų skaičių (5,7 mln. eurų), įdiegus Pastatų duomenų banko sistemą (5,57 mln. eurų), bei atsisakius perteklinių ataskaitų verslui ir institucijoms (apie 0,4 mln. eurų).
Sumažintas statinių apžiūrų skaičius
Pernai aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) pataisas, kuriose numatyta kasmetines statinių apžiūras sumažinti nuo dviejų kartų iki vieno per metus, vykdyti nuolatinę stebėseną kartą per 2 mėnesius, o ne kas mėnesį.
Įgyvendinus šiuos pokyčius ir duomenis apie pastatus perkėlus į informacinę sistemą, sumažėjo administracinė našta daugiabučių namų ir savivaldybei priklausančių viešųjų pastatų techninės priežiūros prižiūrėtojams, administruojančioms įmonėms, daugiabučių namų savininkų bendrijoms.
Iki šiol per metus turėdavo būti atliekama beveik 44 tūkst. namų apžiūrų, viena jų trukdavo apie 8 valandas ir kainuodavo apie 124 eurus. Sumažinus apžiūrų skaičių iki vieno sykio per metus bus sutaupoma apie 5,7 mln. eurų.
Vieša informacija apie pastatų būklę
Nuo 2025 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Daugiabučių gyventojai vienoje vietoje gali sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti.
Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Nors pastatų priežiūros dokumentai ir pastato būklės informacija yra labai svarbi gyventojams, pastato valdytojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims tokios informacijos iki šiol nebuvo galima matyti ir analizuoti sistemiškai ir vienoje vietoje.
Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą. Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas pastatų valdytojams, butų savininkams, savivaldybėms ir valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo, remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.
Tai maždaug 5,57 mln. eurų per metus sumažina administracinę naštą daugiabučių namų ir savivaldybei priklausančių viešųjų pastatų techninės priežiūros prižiūrėtojams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir leidžia atsisakyti dubliuojamų ir popierinių ataskaitų, sumažinti darbo sąnaudas ir klaidų riziką.
Atsisakyta kai kurių ataskaitų teikimo
Pernai rugsėjį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisoms. Atsisakyta reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkams tvirtinti metinį namo atnaujinimo planą. Įsigaliojus pakeitimams, administracinė našta sumažės apie 121 tūkst. eurų per metus.
2023 m. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2413, buvo atsisakyta kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų. Atsižvelgiant į tai, panaikintas aplinkos ministro įsakymas, įpareigojęs degalų tiekėjus kasmet teikti ir nepriklausomų auditorių tikrinti ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai. Šių ataskaitų rengimas verslui kasmet kainuodavo apie 92 tūkst. eurų.
Taip pat patvirtinta nauja Kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarka. Nuo šiol ūkio subjektams nereikės teikti kasybos ataskaitų, jei gavyba nevyko. Supaprastinti ir markšeiderinių planų rengimo reikalavimai – jie bus rengiami rečiau ir tik esant nustatytoms gavybos apimtims. Tai leis sumažinti administracinę ir finansinę naštą daugiau kaip 103 tūkst. eurų per metus.
Daugiau paslaugų elektroninėje erdvėje
Svarbus pokytis įgyvendintas ir teikiant valstybinės žemės patikėtinių administracines paslaugas. Priimti Žemės informacinės sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, leidžiantys taikyti vieno langelio principą valstybinės žemės patikėtinių administracinėms paslaugoms.
Į elektroninę erdvę perkeltos 9 valstybinės žemės patikėtinių teikiamos administracinės paslaugos. Dėl to administracinė našta ūkio subjektams bus sumažinta daugiau kaip 76 tūkst. eurų.
Seimo pavasario sesijoje – Miškų įstatymo pataisos ir kiti svarbūs siūlymai
Kovo 10 d. prasidės Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija. Tarp svarbiausių Aplinkos ministerijos planuojamų siūlyti projektų – Miškų įstatymo pataisos, stiprinančios miškų apsaugą ir tvarų išteklių naudojimą, bei Statybos įstatymo pakeitimai, didinsiantys statybos procesų skaidrumą ir sektoriaus dalyvių atsakomybę.
Sesijoje planuojama siūlyti pakeitimus, griežtinančius atsakomybę už baterijų atliekų tvarkymo pažeidimus, taip pat tobulinti pakuočių atliekų reguliavimą ir stiprinti atliekų prevenciją. Numatytos prisitaikymo prie klimato kaitos bei kitos aplinkos apsaugos priemonės, siekiant efektyvesnio ir aiškesnio teisinio reguliavimo.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.