Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo nedideliu sumažėjimu. Ją labiausiai varžė vangi prekybos, statybos ir paslaugų sektorių raida – šių tendencijų nesugebėjo nusverti pastebimai augęs aktyvumas apdirbamojoje gamyboje. Nors dar tikimasi, kad Lietuvos ekonomika šiemet išliks augimo kelyje, sunkiai nuspėjama konflikto Artimuosiuose Rytuose raida gali lemti pastebimai kitokią ekonomikos padėtį.
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika sumenko 0,4, o palyginti su prieš metus buvusiu ketvirčiu, buvo 2,5 proc. didesnė. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo statybos, prekybos, dalies paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Žiemos šalčiai turėjo reikšmingos įtakos ir statybos sektoriaus aktyvumui. Valstybinės duomenų agentūros rengiamos įmonių apklausų duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį beveik pusė apklaustų statybos sektoriaus įmonių nurodė, kad nepalankios oro sąlygos ribojo jų veiklą – tai didžiausia rodiklio reikšmė nuo duomenų skelbimo pradžios. Tai veikė ir sektoriaus darbų apimtį, 2026 m. sausio–vasario mėn. duomenimis, vidutinė statybos darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir 7,5 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažėjo bene visų pagrindinių statybos segmentų darbo apimtis, ypač užsienyje vykdytų statybos darbų ir inžinerinių statinių statybos. Žvelgiant į šiuos metus, tikėtina, kad statybos sektoriaus darbų apimtis turėtų atsigauti – dėl valstybės užsakymų turėtų pagyvėti inžinerinių statinių statyba, o dėl didesnės paklausos lūkesčių turėtų suaktyvėti ir gyvenamosios paskirties statyba. Nuo praėjusių metų vidurio pastebimai didėjo tiek išduotų šios statybos leidimų, tiek pradėtų statyti būstų apimtis. Prie šio pagyvėjimo prisidės ir papildomos lėšos, kurias dalis gyventojų gaus pasitraukę iš antrosios pensijų pakopos.
Mažmeninės prekybos pardavimus labiausiai veikė vangesnė paklausa, kuriai įtaką darė nemenkas kainų augimas, padidėjusios šildymo sąskaitos gyventojams ir kovo mėn. išaugęs netikrumas dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, reikšmingiau nepakito, tačiau tebebuvo 6,5 proc. didesnė nei prieš metus. Kukliems ketvirtiniams rodikliams įtakos turi daug veiksnių – sparčiau kilusios kainos ir vangesnis darbo užmokesčio augimas slopino namų ūkių perkamosios galios didėjimą, neįprastai šalta žiema vertė namų ūkius didesnę pajamų dalį kreipti šildymo sąskaitoms, o dėl vasario mėn. pabaigoje prasidėjusio konflikto Artimuosiuose Rytuose augęs netikrumas ir pablogėjusios namų ūkių nuotaikos taip pat mažino norą įsigyti didesnių pirkinių. Nors nemenka dalis paminėtų veiksnių ir artimiausiais ketvirčiais nepalankiai veiks namų ūkių sprendimus, pirmoji informacija rodo, kad reikšminga dalis gyventojų naudojasi galimybe atsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos ir dalį jų skiria prekėms įsigyti. Tai turėtų pastebimai padidinti mažmeninės prekybos apyvartą artimiausią ketvirtį.
Nuo 2023 m. vidurio fiksuotas spartus rinkos paslaugų pardavimų augimas šių metų pradžioje reikšmingai prislopo. Remiantis sausio–vasario mėn. duomenimis, įvertintais palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų pardavimai buvo 3,7 proc. mažesni nei ankstesnį ketvirtį ir tik 0,7 proc. viršijo prieš metus buvusį lygį. Tai lėčiausia rinkos paslaugų sektoriaus plėtra nuo 2023 m. pradžios, nuo tada sektoriaus pardavimai augo vidutiniu 6,4 proc. metiniu tempu. Šių metų pradžioje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko daugelio rinkos paslaugų segmentų pardavimai. Itin stipri korekcija buvo fiksuota informacijos ir ryšių paslaugas teikiančiose įmonėse, kurios pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie rinkos paslaugų sektoriaus plėtros. Korekcijos taip pat fiksuotos ir nekilnojamojo turto operacijų, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių pardavimuose. Vienintelis paslaugų segmentas, demonstravęs teigiamą pardavimų augimą, buvo transportas ir saugojimas. Vis dėlto ir šiam segmentui artimiausiu metu gali kilti sunkumų dėl augančių iškastinio kuro kainų. Pavyzdžiui, remiantis Europos Komisijos skelbiamais įmonių apklausų duomenimis, būtent šio sektoriaus nuotaikos labiausiai suprastėjo dėl pesimistiškiau vertinamos dabartinės padėties ir ateities paklausos lūkesčių.
Įvykiai Artimuosiuose Rytuose apdirbamosios gamybos rezultatų reikšmingiau nepaveikė. Šių metų pirmąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 6,2 proc. didesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir 3,0 proc. didesni nei prieš metus. Nors daugiau kaip trečdalį ketvirtinio augimo lėmė naftos perdirbimo veikla, augo ir daugelio kitų apdirbamosios gamybos šakų pardavimai. Sparčiau nei visas sektorius taip pat augo medienos ir baldų, transporto priemonių ir priekabų, chemijos apdirbamosios gamybos šakos. O kukliausi rezultatai buvo fiksuoti tose apdirbamosios gamybos veiklose, kurių veiklai reikšmingą poveikį darė neįprastai šalta žiema ir mažėjusi statybos darbų apimtis, pavyzdžiui, kitų nemetalo mineralinių gaminių gamyba, kuriai priskiriama ir tam tikrų statybinių žaliavų, pavyzdžiui, cemento, gamyba.
Nors dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidėjo netikrumas, tiek Lietuvos, tiek euro zonos apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos kol kas reikšmingiau nepablogėjo, tačiau rizikų dėl tvaraus augimo ateityje kyla. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis šių metų pirmąjį ketvirtį pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2024 m. pabaigos ir viršijo ilgalaikį vidurkį. Labiausiai prie šio pagerėjimo prisidėjo pagerėjęs turimų užsakymų lygio vertinimas, o lūkesčiai dėl gamybos apimties ir samdos kol kas nerodė nuotaikų blogėjimo. Panašios tendencijos stebimos ir euro zonos – didžiausios Lietuvos prekybos partnerės – įmonių nuotaikose. Pavyzdžiui, euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index) šių metų balandžio mėn. sudarė 52,2 punkto ir buvo aukščiausias per bene ketverius metus. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šis apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikų pagerėjimas yra sietinas su įmonių noru užsitikrinti pakankamą atsargų lygį baiminantis artėjančio kainų kilimo ir tiekimo grandinių trikdžių. Tai kelia nemenka riziką, kad balandžio mėn. stebimas paklausos apdirbamosios gamybos produktams pagyvėjimas yra laikinas.
Lietuvos ekonomika šiemet turėtų išlikti augimo kelyje, tačiau jos raidą artimiausiais ketvirčiais gaubia didelis neapibrėžtumas dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos plėtra turėtų būti artima 3 proc., ją nemenkai skatins įgyvendinamos reformos ir didėsiančios valdžios sektoriaus išlaidos. Šie veiksniai turės įtakos tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų spartesniam augimui. Pastarąsias labiausiai skatins reikšmingas valdžios išlaidų padidėjimas gynybai ir kitoms investicijoms, taip pat atsigavimo ženklus rodanti būstų statyba ir nenutrūkstančios verslo įmonių investicijos. Taip pat pirmoji informacija rodo, kad dėl vykdomos antrosios pensijų pakopos reformos reikšminga dalis namų ūkių naudojasi galimybe atsiimti sukauptas lėšas ir dalį jų skiria prekėms bei paslaugoms įsigyti. Vis dėlto vykstantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali reikšmingai paveikti šiuos vertinimus. Pavyzdžiui, jei konfliktas eskaluotųsi toliau, lemdamas ilgiau truksiančius energijos tiekimo sutrikimus ar papildomą reikšmingą žalą energijos išteklių išgavimo ir tiekimo infrastruktūrai, tai paskatintų sparčiau augti energijos, o kartu ir nemažos dalies kitų prekių ir paslaugų kainas bei slopintų Lietuvos ekonomikos plėtrą.
