Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 proc. lygyje. Todėl šiandien ji nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kyla spaudimas infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas yra tinkamas, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą šio sukrėtimo raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu.
Pagal Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindinį scenarijų numatyta, kad 2026 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 3,0 proc., 2027 m. – 2,3 proc., o 2028 m. – 2,0 proc.. Pagal šį scenarijų taip pat numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 ir 2027 m. bus vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 m. – 2,2 proc.. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, ekspertai šiek tiek padidino 2026 ir 2027 m. pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Pagal pagrindinį scenarijų, ekonomikos augimas 2026 m. turėtų būti vidutiniškai 0,8 proc., 2027 m. – 1,2 proc., o 2028 m. – 1,5 proc.. Prognozė 2026 ir 2027 m. yra sumažinta, atsižvelgiant į stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.
Perspektyvai toliau būdingas neapibrėžtumas – lieka sustiprėjusi didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Šį neapibrėžtumą rodo ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose naujausiuose orientaciniuose scenarijuose. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje.
Priėmusi šiandieninį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu. Ji atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB pagrindinės palūkanų normos
Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. nuo 2026 m. birželio 17 d.
Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)
TPP ir SPPP portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 proc. lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.
ECB: sprendimai dėl pinigų politikos
ECB: Valdančiosios tarybos posėdžių kalendorius
