Griežtinama JAV muitų politika ir augantis neapibrėžtumas lemia didžiulius tarptautinės prekybos pokyčius. Nors į protekcionizmą orientuotos ekonominės politikos pakeitimai buvo įgyvendinami tiek ankstesnės prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu, tiek tęsiami prezidento Joe Bideno valdymo metu, dabartinė muitų politika žymi kokybinį lūžį – įvedami tarifai yra gerokai platesnio masto, griežtesni nei anksčiau ir atitinkamai stipriai ardantys nusistovėjusius tarptautinės prekybos santykius ir pasaulinės rinkos mastą.
Didelis neapibrėžtumas dėl galutinio tarifų dydžio ir nusistovėsiančių prekybos ryšių jau pradėjo neigiamai veikti pasaulines finansų rinkas – stebimos akcijų indeksų korekcijos, svyruoja JAV iždo obligacijų pajamingumas, o verslas iš naujo persvarsto investicinius sprendimus. Išaugęs neapibrėžtumas tampa reikšmingu tiek privačiojo sektoriaus planavimo, tiek pasaulio ekonomikos dinamikos stabdžiu. Atsižvelgiant į tai, natūraliai kyla klausimas, kokios yra galimos ekonominės pasekmės Lietuvai?
Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Didėjantys JAV importo tarifai daro poveikį Lietuvos ekonomikai pirmiausia per tiesioginį kanalą – dvišalę prekybą su JAV. JAV yra svarbiausia Lietuvos ne Europos Sąjungos (ES) eksporto rinka, kurios reikšmė nuosekliai augo. JAV rinkos dalis prekių, kurios daugiausia yra eksportuojamos į JAV, eksporte yra labai didelė, o tai leidžia manyti, kad šių prekių gamintojai yra stipriai susaistyti su JAV rinka ir atitinkamai jautrūs pokyčiams joje. Dėl tarifų jų produkcijos kaina JAV rinkoje didėja, o tai mažina konkurencingumą ir gali lemti paklausos sumažėjimą bei neigiamą poveikį apyvartai.
Vis dėlto yra veiksnių, galinčių bent iš dalies sumažinti neigiamą tarifų poveikį. Viena vertus, jeigu gaminama produkcija pasižymi stipriu ne kainų konkurencingumu (gaminamos aukštos kokybės, specializuotos, sunkiai pakeičiamos prekės ir pan.), tai tokiu atveju paklausa gali tebebūti stabili net ir pakilus eksporto kainoms. Kita vertus, jeigu įmonių finansinės galimybės leidžia, įmonės gali absorbuoti bent dalį tarifų naštos per mažesnes pelno maržas, taip išlaikant konkurencingas kainas galutiniam pirkėjui. Nors ši strategija nėra universali, ypač tuo atveju, jei veikla yra mažai pelninga, tačiau net ir dalinis kainų mažinimas gali padėti išlaikyti pozicijas JAV rinkoje.
Eksportuojamų į JAV prekių kainų analizė bent iš dalies patvirtina veiksnių, galinčių amortizuoti neigiamą tarifų poveikį, egzistavimą. Kai kurių prekių, pavyzdžiui, reagentų ir fermentų, eksporto į JAV kainos yra reikšmingai didesnės nei tų pačių prekių eksporto į kitas rinkas kainos. Nors dalį kainų skirtumų galima paaiškinti didesnėmis sandorio išlaidomis ar paties eksportuojamo produkto specifika, manytina, kad bent dalis kainų skirtumų susidaro dėl didesnių pelno maržų. Tai atitinkamai leidžia viltis, kad pelno maržos gali būti pakankamos bent daliai neigiamo tarifų poveikio sušvelninti. Be to, nepaisant aukštesnių Lietuvos eksporto kainų, palyginti su kitų šalių tos pačios produkcijos eksportuotojais į JAV, Lietuvos eksporto dalis JAV rinkoje per pastaruosius metus didėjo. Augančios rinkos dalys, net ir esant didelėms santykinėms kainoms, leidžia manyti, kad bent dalis Lietuvos eksporto produkcijos pasižymi ne kainų konkurencingumu.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius – ne kainų konkurencingumą ir galimybę iš dalies amortizuoti tarifų poveikį per pelno maržas, – manytina, kad tiesioginis tarifų poveikis Lietuvos ekonomikai tebėra neigiamas, tačiau riboto masto. Galiausiai, nors atskirų įmonių ar sektorių lygmeniu poveikis gali būti juntamas, visos ekonomikos mastu Lietuvos priklausomybė nuo JAV rinkos yra santykinai maža, ypač atsižvelgus į taikomų tarifų išimtis ir palyginus su kitomis ES šalimis.
.png)
Kitas poveikio kanalas – netiesioginis – yra reikšmingesnis ir susijęs su tuo, kad Lietuva yra giliai integruota į pasaulines tiekimo grandines. Lietuva gamina tarpinio vartojimo prekes ar teikia paslaugas ES ir kitų šalių gamintojams, kurie Lietuvos produktus bei paslaugas integruoja į savo produkciją ir vėliau eksportuoja į JAV. Taigi, net jeigu galutinė prekė į JAV iškeliauja ne tiesiogiai iš Lietuvos, tačiau jos sudėtyje yra mūsų šalyje sukurtos pridėtinės vertės, tai prekybos suvaržymai kartu ir netiesiogiai mažina Lietuvos įmonių užsakymus. Pavyzdžiui, svarbios Lietuvos prekybos partnerės – Vokietija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė – reikšmingą dalį savo eksporto nukreipia į JAV. Tad dėl prekybos suvaržymų mažėjant užsienio paklausai minėtose šalyse, užsienio paklausa atitinkamai mažėtų ir Lietuvoje, o tai neigiamai veiktų Lietuvos eksporto, įmonių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius.
Kadangi JAV administracija įveda tarifus didžiajai daliai pasaulio valstybių, tai netiesioginis poveikio kanalas tampa dar aktualesnis ir reikšmingesnis – dėl besitraukiančios tarptautinės prekybos reikšmingai sumažėtų Lietuvos užsienio paklausa ir padidėtų neapibrėžtumas. Remiantis naujausiais Lietuvos banko vertinimais, mažesnė užsienio paklausa, taip pat didesnis neapibrėžtumas galėtų sumažinti Lietuvos BVP augimą nuo 0,36 iki 0,82 proc. punkto. 2025–2029 m. suminis poveikis infliacijai galėtų varijuoti nuo –0,03 iki 0,14 proc. punkto tuo pačiu laikotarpiu.
Skaičiuojamų poveikių mastas įvairuoja dėl skirtingų modeliuojamų tarifų scenarijų. BVP modeliavimo atveju viršutinis poveikio rėžis atitinka scenarijų, kai visoms šalims yra taikomi 50 proc. tarifai aliuminiui ir plienui, 25 proc. tarifai automobiliams ir jų dalims, Kinijai – 30 proc. tarifas, kitoms šalims – 10 proc. tarifas iki 2025 m. liepos 8 d., o vėlesniais laikotarpiais įsigalioja balandžio 2 d. paskelbti individualių šalių tarifai. Šio scenarijaus atveju taip pat laikomasi prielaidos, kad ES imasi atsakomųjų veiksmų prieš JAV, t.y. įveda tarifus importui iš JAV. Infliacijos modeliavimo atveju viršutinis poveikio rėžis iš esmės atitinka BVP viršutinio rėžio scenarijų, tačiau daroma nuosaikesnė prielaida dėl efektyvių tarifų aliuminiui ir plienui ir griežtesnė prielaida dėl tarifų Kinijai. Vis dėlto nepriklausomai nuo scenarijaus visi modeliuojami poveikiai leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs, tačiau augimas, tikėtina, bus lėtesnis nei scenarijuje be prekybos tarifų.
Tad nors dabartiniai prekybos trikdžiai slopina ekonomikos augimo potencialą, Lietuva tikėtina ir toliau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais bus tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis dėlto nuo pat nepriklausomybės pradžios šalies ekonominės sėkmės pagrindas buvo gili integracija į pasaulinę rinką, todėl mažėjantis tarptautinės prekybos mastas neišvengiamai riboja ilgalaikio augimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, svarbu šį augimo laikotarpį panaudoti didinant ekonomikos atsparumą, toliau įgyvendinant struktūrinius pakeitimus.
Daugiau apie JAV prekybos politikos įtaką pasaulio ir Lietuvos ekonomikai bus galima sužinoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozių pristatyme. Jis Lietuvos banke planuojamas birželio 12 d. 10 val.
