Prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad Prancūzija galėjo panaudoti savo branduolinius įrenginius Europai nuo Rusijos.
Prancūzijos lyderis reikalavo Europos ateitis neturėtų būti „nuspręsta Maskvoje ar Vašingtone“ – ir teigė, kad pats blokas turi prisiimti atsakomybę.
7
7
7
Macronas pasakė tvirtą kalbą, kuri perspėjo apie „naują erą“, vykstančią vykstančioje pasaulinės politikos suirutėje.
Jis drąsiai paskelbė, kad Prancūzija gali pakelti savo branduolinį atgrasymą, kad apsaugotų žemyną pagal gynybinį skėtį nuo Rusijos agresijos.
Prancūzija yra vienintelė ES tauta, turinti branduolinius pajėgumus.
Tačiau jis taip pat aiškiai pasakė, kad sprendimas išliks vien tik Prancūzijos prezidento – paties rankose.
Pasitikėjimas, kad JAV apsaugos NATO ir ES šalis, jei jos bus užpultos, žlugs, po to, kai Amerika pakartotinai pakenkė Vakarų aljansui.
Kadangi eidamas pareigas Trumpas dramatiškai pasisakė už Putino Rusiją, pasitraukė iš JAV karinės pagalbos Ukrainai ir dabar nustojo dalintis intelektu su įsiveržusiomis tautomis.
Europos šalys siekė panaikinti savo pasitikėjimą JAV, kai Keir Starmer paskelbė žygį į gynybos išlaidas JK.
Macronas teigė, kad jis „nori tikėti, kad JAV stovės šalia“, tačiau paragino Europa būti pasirengusiems tam patikinimui ištirpinti.
Jis sakė, kad nepaisant to, kas nutinka Ukrainoje, Rusija turi būti pripažinta nuolatine grėsme – ir Europa turi veikti dabar, kad „gintų“ nuo galimų ateities išpuolių ir „atgrasyti“.
Ir tai reiškia „daugiau ginklų ir daugiau įrangos“.
Macrono branduolinis pranešimas atsiranda atsakant į Vokietijos rinkimų nugalėtojo Friedricho Merzo, kuris neseniai reikalavo diskusijos apie branduolinį dalijimąsi su Prancūzija, kvietimu.
Praėjusį penktadienį vokietis teigė, kad Paryžius ir Londonas turėtų aptarti „ar jų branduolinė apsauga taip pat gali būti pratęsta mums“.
Jis atskleidė, kad kartu renka visus Europos armijos vadovus Kitas Savaitė Paryžiuje, siekiant sudaryti planą „garantuoti ateityje taiką Ukrainoje“.
O ES lyderiai ketvirtadienį susitinka su aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, kad aptartų, kaip optimizuoti gynybos strategijas savo atitinkamose tautose, kad suteiktų taiką Ukrainoje.
Savo kalboje Macronas sakė: „Europos ateitis neturi būti nuspręsta Vašingtone ar Maskvoje“.
7
7
Jis paragino, kad būtų „kvaila išlikti žiūrovu šiame pavojaus pasaulyje“, pabrėždamas, kad Rusija karą Ukrainoje jau pavertė „globaliu konfliktu“.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija dabar išleidžia 40 procentų savo biudžeto savo biudžetui, planuodamas išplėsti savo armiją su 300 000 papildomų kareivių, 3000 tankų ir 300 reaktyvinių kovotojų iki 2030 m.
Jis paklausė: „Kas gali patikėti, kad šiandieninė Rusija sustos Ukrainoje?”
Macronas teigė, kad taika Ukrainoje yra gyvybiškai svarbi ilgalaikei Europos gynybai nuo Rusijos – tai gali reikšti „Europos kariuomenės siuntimą“.
7
7
Jis pridūrė: „Jie šiandien nevažiuos kovoti, jie nevažiuos kovoti su fronto linija, tačiau jie bus ten, kai bus pasirašytas taikos susitarimas, kad jis garantuotų, kad jis yra visiškai gerbiamas”.
Tada sąjungininkai privalo užtikrinti, kad Rusija vėl nesitrauktų į Ukrainą po to, kai pasirašys bet kokį taikos susitarimą, sakė jis.
Tai reiškia, kad bet kokį taikos susitarimą turi sustiprinti įsipareigojimas ilgalaikei Ukrainos apsaugai.
Macronas apibendrino naują, neaiškią tikrovę: „Mūsų karta nebegalės taikos dividendų.
„Mes patys turime užtikrinti, kad mūsų vaikai rytoj gautų savo įsipareigojimų atlygį. Taigi mes susidursime su ateitimi kartu.”
Laikas perdaryti
Saulė sako …
Nuo trejų metų nuo žiaurios Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą pradžios ir karo žuvo ar sužeista daugiau nei 1,3 mln.
Drąsus Volodymyr Zelensky pasiūlymas atsisakyti Ukrainos prezidento – atsakydamas į Donaldo Trumpo netikrą kaltinimą, kad jis yra diktatorius – parodo savo atsidavimą taikai.
Bet jis nėra problema.
Krauju sušvelnintas Putinas jau paaukojo daugiau nei 860 000 savo kareivių ir jo nebereikia dabartinių nuostolių-1500 per dieną, nei jis miršta dėl 12 000 Ukrainos civilių mirčių, negailestingai nukreiptų į jo pajėgas.
Šį skerdimą jį palaiko Teherano ir Šiaurės Korėjos beprotiškas Kim Jong-unas.
Tuo tarpu Kinija stebi.
Šiuo metu pasaulis yra labai pavojinga vieta, o Europa negali pasikliauti Amerika kovai su savo kovomis.
Net tokie pacifistai kaip Stephenas Fry supranta, kad didėjančios išlaidos gynybai nėra susiję ne su ideologija. Tai yra apie savęs išsaugojimą.
Seras Keiras Starmeris užsiminė, kad Didžioji Britanija padidins gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP iki 2030 m. Ir pasiūlys 30 000 taikos palaikymo kariuomenės Ukrainai.
Bet tai yra beprasmiška, kai neturime 30 000 karių, kuriuos reikia atsargiai, kai 2,5 proc. Nepakanka, o 2030 m. – per toli.
Ko mes laukiame?
