Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą sulėtėjusios išorės paklausos ir padidėjusio neapibrėžtumo kontekste. Šalies ūkis šiemet ir kitąmet toliau augs sparčiai, tačiau, siekiant ilgalaikės pajamų lygio konvergencijos su Vakarų Europa, svarbu spręsti struktūrinius iššūkius: užtikrinti viešųjų finansų tvarumą didėjant gynybos finansavimui, taip pat toliau įgyvendinti reformas, stiprinančias produktyvumą, konkurencingumą ir augimo potencialą. Tai pabrėžiama naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje Lietuvai.
„Lietuvos ekonomika šiuo metu yra pakilime: gyventojų perkamoji galia ir toliau solidžiai auga, o šalies ūkio plėtros tempas kitąmet turėtų sustiprėti. Tačiau svarbu užtikrinti, kad tai būtų ne momentinis blykstelėjimas, o ilgalaikė ir tvari tendencija. Turime pasirūpinti ekonomikos potencialu, todėl svarbu ir toliau plėsti Lietuvos finansų ir kapitalo sektorių, gerinti verslo investicines galimybes ir taip prisidėti prie šalies produktyvumo augimo ir konkurencingumo užtikrinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Džiugu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra atspari įvairiems išorės sukrėtimams, tačiau geopolitinės situacijos iššūkiai išlieka. Siekdami stiprinti nacionalinius ir regioninius gynybinius pajėgumus bei atsižvelgdami į įtemptą šalies viešųjų finansų situaciją, turime itin didelį dėmesį skirti efektyviam pajamų surinkimui. Todėl su TVF jau sutarėme dėl ekspertinės pagalbos stiprinant mokesčių administravimą ir mažinant PVM atotrūkį. Tikimės, kad TVF atlikta analizė ir pasiūlyti sprendimai padės šią problemą ganėtinai greitai ir efektyviai spręsti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Rimantas Šadžius.
Pernai, gyventojams atgavus perkamąją galią ir sustiprėjus vidaus paklausai, šalies ūkis augo sparčiau, nei tikėtasi, – 2,7 proc. Nors šių metų pradžioje privatusis vartojimas atslūgo, dėl ES finansavimo ir mažėjančių palūkanų normų atsigaunančios investicijos BVP augimą kilstelės iki 2,9 proc. TVF vertinimu, kitąmet ekonomikos augimas dar labiau paspartės ir sieks 3,4 proc., darant prielaidą, kad gyventojai atsiims 40 proc. lėšų iš II pakopos pensijų fondų 2026–2027 m. ir jas išleis vartojimui. Vidutiniu laikotarpiu ūkio raida turėtų grįžti prie potencialaus augimo tempo – 2,5 proc.
Vis dėlto paskutiniu metu sulėtėjusį produktyvumo augimą Fondas mato kaip esminį iššūkį Lietuvos ekonomikos konkurencingumui ir tvariai raidai ilguoju laikotarpiu. Siekiant atgaivinti produktyvumo augimą, TVF rekomenduoja stiprinti paklausių įgūdžių suteikimą švietimo sistemoje, įskaitant profesinį ugdymą, taip pat užtikrinti sklandžią imigrantų integraciją, plėsti viešųjų paslaugų skaitmenizavimą ir dirbtinio intelekto pritaikymą ekonominėje veikloje bei gerinti verslo prieigą prie finansavimo, taip skatinant investicijas.
Kainų augimas šalyje išliks šiek tiek padidėjęs ir šiemet infliacija sieks 3,2, kitąmet – 2,7 proc. Prie kainų augimo prisidės stiprėsiantis vartojimas, vis dar spartus atlyginimų augimas, taip pat ir mokestiniai pakeitimai.
Po gausaus ukrainiečių ir baltarusių atvykimo 2022–2023 m. grynoji imigracija pernai stabilizavosi. Sumažėjus papildomos darbo jėgos pasiūlai, nedarbo lygis turėtų kristi nuo 7,1 proc. 2024 m. iki 6,6 šiemet ir 6,1 proc. kitąmet. TVF prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus, tačiau sulėtės nuo 10,4 proc. pernai iki 8,1 šiemet ir 5,8 proc. kitąmet.
Anot TVF, didinant išlaidas gynybai, valstybės biudžeto deficitas didės nuo 1,3 proc. pernai iki 2,8 proc. šiemet, o kitąmet turėtų sudaryti apie 4 proc. ir vidutiniu laikotarpiu išlikti panašaus lygio. Naujieji mokestiniai pakeitimai atneš apie 0,6 proc. BVP papildomų pajamų į biudžetą, tačiau dėl augančio poreikio stiprinti šalies gynybą ir su tuo susijusių būtinųjų išlaidų valstybės skola nuo 2024 m. per penkerius metus galimai padidės nuo 38 iki 54 proc. Siekiant stabilizuoti viešosios skolos lygį, Fondas pabrėžia poreikį papildomai didinti surenkamas pajamas į biudžetą plečiant nekilnojamojo turto mokestinę bazę, padidinant gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, gerinant pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir mažinant pelno mokesčio lengvatas.
TVF vertinimu, finansų sektorius Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra mažas. Didžiąją jo dalį sudaro bankų sektorius, o kapitalo rinką reikėtų plėsti. Bankai išlieka likvidūs ir gerai kapitalizuoti, pelningumas ir toliau bus aukštas, nors ir šiek tiek sumažės, todėl bankų sistema yra tinkamai pasirengusi atremti netikėtus sukrėtimus. TVF pastebi reikšmingą pažangą užkardant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas Lietuvoje ir rekomenduoja toliau akylai stebėti rizikas, kylančias iš nerezidentų veiklos.
TVF ataskaita ir analitiniai priedai
Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 191 šalis. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
