Ketvirtadienį Vilniuje apsilankiusi Lenkijos klimato ir aplinkos viceministrė Uršula Zielinska su Aplinkos ministerijos atstovais aptarė, kaip gamta pagrįsti sprendimai gali užtikrinti geresnį ES rytinių pasienio regionų saugumą.
„Pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuva ieško būdų, kaip nusausintų pelkių atkūrimas, miškų kirtimų praktikų pakeitimas pasienyje prisidėtų tiek prie gynybos pajėgumų stiprinimo, tiek prie gamtos atkūrimo“, – susitikime su Lenkijos aplinkos ministre sakė Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Anot kanclerio, pirmieji darbai šioje srityje jau atlikti. Buvo pakeistas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas siekiant, kad 20 kilometrų atstumu į šalies gilumą nuo sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai būtų vykdomi ne didesnėmis nei 1,5 hektaro ploto biržėmis, iki tol buvo leidžiamos įprastos 5-8 ha ploto biržės. Taip pat nuostata iš Miško kirtimų taisyklių buvo perkelta į įstatymą, nurodanti, jog miško ruožai prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos – nekertami plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais.
Pataisose taip pat numatyta, kad naujas miško plotas šalia anksčiau plynaisiais miško kirtimais iškirsto ploto gali būti kertamas pagrindiniais miško kirtimais tik tada, kai anksčiau iškirstame ir atkurtame miške medžių vidutinis aukštis pasiekia bent 2,5 metro. Šis reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti galimybę medžiais maskuoti karinę techniką.
Šiomis priemonėmis sustiprinta valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsauga, padidintas atgrasomasis ir gynybinis potencialas bei sudarytos tinkamos sąlygos Lietuvos kariuomenei vykdyti taktinius veiksmus.
Gamta pagrįstų sprendimų naudojimas krašto gynyboje, ypač pelkių atkūrimas, sukuria natūralias kliūtis, sulėtinsiančias ir nukreipsiančias priešo judėjimą, ir padidina atsparumą stichinėms nelaimėms: potvyniams, gaisrams ir sausroms. Šios priemonės taip pat prisideda prie ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo, klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės išsaugojimo. Apie trečdalis visų Lietuvoje saugomų augalų rūšių aptinkamos pelkėse, taip pat jose prieglobstį randa reti paukščiai, gyvūnai.
Nusausintų pelkių atkūrimas pasienio teritorijoje sukuria sudėtingą reljefą, neįveikiamą sunkiosioms karinėms transporto priemonėms. Šiuo metu vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp Aplinkos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės vertinant atkūrimo veiksmų potencialą ir tinkamas teritorijas.
Rengiamame Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane bus numatytos priemonės, padėsiančios sujungti krašto gynybos ir gamtos atkūrimo bei kitus tikslus.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
