Pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 30 d (Naujienos ● Nuotraukos● Transliacijos ir vaizdo įrašai)
2026 metų gegužės 29 – birželio 1 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija.
Šiandien vykusiame NATO PA Politinio komiteto posėdyje Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė pirmąjį pranešimą apie Lietuvos strateginius prioritetus NATO ir apie naujas saugumo priemones.
Savo kalboje M. Budrys tai pasakė geopolitinė santvarka, dešimtmečius užtikrinusi pasaulinį stabilumą, keičiasi, nes nestabilumo zonos plečiasi, autoritarinės valstybės tampa ryžtingesnės, o jėgos politika grįžta.
„Rusija bando mus destabilizuoti ir įbauginti bei išbandyti mūsų atsparumą, budrumą ir ryžtą. Visų pirma, juo siekiama atgrasyti mus nuo paramos Ukrainai. Rusija kartu su savo nevienodu autoritarinių bendrininkų tinklu ir toliau bando fragmentuoti ir pertvarkyti euroatlantinę saugumo architektūrą, kad ji tarnautų savo strateginiams ir grobuoniškiems interesams“, – pabrėžė J. Budrys. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu bepiločių orlaivių įsiveržimai į Baltijos šalių ir kitų sąjungininkių oro erdvę sukėlė rimtą susirūpinimą dėl saugumo rytiniame NATO flange ir paragino reaguoti vieningai, visapusiškai ir patikimai.
„Lietuva ir toliau imasi veiksmų nacionaliniu lygiu stiprinti oro gynybą. Mūsų individualios ir kolektyvinės pastangos – Šioms problemoms spręsti reikalingos prioritetinės investicijos, geresnis koordinavimas ir procedūros, patobulinta teisinė bazė ir papildomų pajėgumų diegimas prioritetiniuose sektoriuose“, – sakė J. Budrys. Kalbėdamas apie naujas bendras saugumo priemones, V. Budrys paragino NATO stiprinti budrumą Baltijos jūroje, dislokuoti papildomus oro stebėjimo pajėgumus, įskaitant kinetinius ir nekinetinius kovos su dronu pajėgumus, ir nuo NATO oro policijos pereiti prie oro gynybos, įskaitant gynybą nuo nepilotuojamų orlaivių. M. Budrys taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei bendradarbiavimą gynybos pramonėje, taip pat sparčiai įgyvendinti Rytų flango atgrasymo iniciatyvą.
„NATO Parlamentinės Asamblėjos darbas vaidina svarbų vaidmenį stiprinant sąjungininkų vienybę ir padedant išlaikyti ilgalaikę visuomenės paramą sudėtingiems, tačiau būtiniems sprendimams, kurių reikia patikimai kolektyvinei gynybai. Ankaros viršūnių susitikimas suteiks svarbią galimybę parodyti, kad NATO išlieka visiškai pajėgi apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Mūsų priešai mus vertins darbais, o ne žodžiais“, – sakė M. Budrys.
J. Budrys nubrėžė trejopus žingsnius į priekį: vienybės išsaugojimą, Europos gynybos stiprinimą ir paramos Ukrainai palaikymą. Jis pažymėjo, kad nėra kito būdo pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sustiprinti gynybos pramonę, kaip tik gerokai ir skubiai padidinti Europos išlaidas gynybai. „Todėl skubus Europos gynybos pramonės stiprinimas nėra neprivalomas – tai būtina“, – pabrėžė J. Budrys.
Jis pažymėjo, kad stiprus JAV buvimas Europoje išlieka būtinas ir kaip atgrasymo priemonė, ir kaip matoma sąjungininkų ryžto išraiška. „Kalbant apie mūsų pačių stipresnę gynybą, mūsų artimiausias tikslas yra užtikrinti, kad europiečiai taptų pajėgiais JAV saugumo partneriais – lygiavertėmis suinteresuotosiomis šalimis, prisiimančiomis didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – pabrėžė jis.
J. Budrys teigė, kad naujasis Europos saugumo modelis turėtų ir bus formuojamas su Ukraina kaip aktyvia dalyve. „Taip pat labai svarbu, kad NATO toliau remtų Ukrainą per prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašą ir kitas iniciatyvas. Tačiau parama negali gulėti ant kelių sąjungininkų pečių. (…) Tuo pat metu turime pasimokyti iš Ukrainos – skubiai ir rimtai. Jo sunkiai įgytas pamokas reikia išmokti, paversti veiksmais ir atsispindėti mūsų pačių gynybinėje pozicijoje. Ukrainos integracija į Europą turi būti progresyvi ir tvari – Ukrainos narystė ES būtų stipriausia nekarinio saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – sakė J. Budrys. Jis pabrėžė, kad Ankaros viršūnių susitikimas turėtų pasiųsti aiškią žinią ir mūsų sąjungininkams, ir mūsų priešams: NATO išlieka vieninga, stipri ir galinti apginti savo žmones, teritoriją ir vertybes.
NATO PA Politinio komiteto posėdyje pranešimus taip pat skaitė NATO PA Politinio komiteto generalinė pranešėja Natalija Pouzyreff, Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotoja ir Saugumo ir gynybos departamento vadovė Justyna Gotkowska bei NATO Rusijos politikos koordinavimo skyriaus vadovė dr. Stella Adorf.
Bendradarbiavimą su Indija, NATO strateginius interesus ir parlamentinės diplomatijos vaidmenį apžvelgė NATO PA NATO partnerystės pakomitečio pranešėjas Timas Roca ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) tarptautinių santykių docentas Dr. Rohanas Mukherjee.
Politinio komiteto popietiniame klausyme buvo nagrinėjama tema „Tolimoji šiaurė: strateginiai transatlantinės bendruomenės reikalai“. Apžvalgas skaitė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji bendradarbė Iris A. Ferguson ir NATO PA Transatlantinių santykių pakomitečio pranešėja Simona Malpezzi.
Komiteto posėdžiai ir plenarinė sesija tiesiogiai transliuojami Seimo svetainėje ir „YouTube“ kanaleAtviras Seimas (Atviras Seimas). Visų renginių nuotraukos skelbiamos Seime Flickrpaskyroje ir yra nemokami, jei yra nurodytas šaltinis: Olgos Posaškovos, Viktorijos Chornos, Ūlos Liškevičiūtės arba Linos Žižliauskaitės nuotr.
Daugiau naujienų apie NATO PA pavasario sesiją Vilniuje 2026 m. gegužės 30 – birželio 1 d. skaitykite ČIA.
Lietuva paskutinį kartą NATO PA pavasario sesiją surengė 2022 m., kai po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą buvo skubiai perkelta iš Kijevo į Vilnių.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
