Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė Seimo narės Daivos Ulbinaitės inicijuotam penkių įstatymų pataisų paketui, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformaciją, agresyvaus karo propagandą ir užkardyti vadinamųjų „SIM spiečių“ naudojimą.
Pataisomis siekiama sukurti aiškesnį ir veiksmingesnį valstybės atsaką į informacines atakas, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės atsparumui ir pasitikėjimui valstybe bei jos institucijomis.
„Tai svarbus žingsnis kuriant Lietuvos informacinį skydą ir apginkluojant mūsų tarnybas ir teisėsaugą kovai su dezinformacija. Siunčiame aiškią žinią , kad dezinformacija, agresyvaus karo propaganda, koordinuotos informacinės atakos, kuriomis siekiama pakenkti šalies saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai toleruojami nebus, mes tai laikysime nusikaltimu už kurį numatyta aiški atsakomybė“, – sako pataisų iniciatorė, TS-LKD frakcijos narė Daiva Ulbinaitė.
Pataisų paketu siūloma aiškiau apibrėžti dezinformacijos sampratą, kriminalizuoti pavojingos dezinformacijos skleidimą, numatyti atsakomybę už agresyvaus karo propagandą, suteikti institucijoms daugiau galimybių greitai reaguoti į nacionaliniam saugumui grėsmę keliančią informaciją bei apibrėžti ir užkardyti vadinamųjų „SIM spiečių“ naudojimą.
Visuomenės informavimo įstatyme siekiama įtvirtinti konkretesnė dezinformacijos apibrėžtis ir draudžiamos skleisti informacijos klasifikatorius, kuriuo aiškiai apibrėžiama, kas yra neteisėtas, grėsmę nacionaliniam saugumui ir visuomenei keliantis turinys.
„Dezinformacija – tyčia kuriama, pateikiama, skleidžiama ar platinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.“
Siekiama išplėsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įgaliojimus duoti privalomus nurodymus platformoms dėl pavojingos informacijos pašalinimo arba prieigos panaikinimo. Šiuo metu prievolės nėra, viskas remiasi platformų geranoriškumu, kurio platformos dažniausiai nerodo.
Elektroninių ryšių įstatymu siūloma apibrėžti, kas yra vadinamasis „SIM spiečius“, įvedama nauja sąvoka „automatizuota abonento identifikavimo modulių naudojimo įranga“ ir jos techninė apibrėžtis – tai tokia įranga, kuri leidžia vienu metu ar pakaitomis valdyti penkis ir daugiau abonentų modulių bei automatizuotai vykdyti ryšio veiksmus. Įstatymo projektu taip nustatomas draudimas įgyti, naudoti, laikyti, disponuoti, gabenti ar siųsti tokią įrangą, išskyrus atvejus, kai tai daroma teisėtai vykdant elektroninių ryšių veiklą. Institucijos įgautų teisinį pagrindą reaguoti greitai nutraukiant neteisėtą veiklą.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą siūloma papildyti nauju straipsniu, kuriuo socialiniams tinklams, vaizdo platformoms, naujienų agregatoriams nustatoma prievolė taikyti ne bet kokias, o veiksmingas technines ir organizacines priemones – pašalinant valstybės institucijų nurodytą informaciją arba panaikinant galimybę ją pasiekti. Šiuo metu platformos dažnai apsiribojama tik tokios informacijos pažymėjimu – tai tikrai nėra veiksminga priemonė.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis numatoma administracinė atsakomybė platformoms ir individualiems asmenims už dezinformacijos skleidimą, už neteisėtą automatizuotos SIM įrangos naudojimą ir valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Už neteisėtą SIM įrangos naudojimą numatoma bauda nuo 1 000 iki 3 000 eurų, pakartotinio nusižengimo atveju – iki 6 000 eurų. Taip pat numatomas privalomas tokios įrangos konfiskavimas. Už dezinformacijos skleidimą numatoma bauda nuo 200 iki 3 000 eurų.
Baudžiamąjį kodeksą siūloma papildyti dviem naujais straipsniais. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už šnipinėjimą, karo nusikaltimų šlovinimą, bet neapima veikų susijusių su informacine agresija ar sistemine priešiškų valstybių propagandine veikla. Projektu siūloma iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šios įstatymų pataisos registruotos kartu su 18 Seimo narių. Pataisos parengtos kartu su Vilniaus universiteto teisininkais, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, konsultuojantis su kultūros viceministru, atsakingu už kovos su dezinformacija planą.
Pataisos pateikimo stadijoje Seime sulaukė plataus politinio palaikymo. Toliau įstatymų paketas bus svarstomas Seimo komitetuose.
Kovai su dezinformacija Seime telkiamas ir platesnis politinis palaikymas. D. Ulbinaitės iniciatyva suburta Laikinoji parlamentinė grupė dėl kovos su dezinformacija ir informacinio šalies atsparumo stiprinimo. Prie jos prisijungė 26 Seimo nariai iš skirtingų politinių partijų. Grupės pirmininke išrinkta D. Ulbinaitė, pavaduotoju – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Laikinosios parlamentinės grupės tikslas – telkti politinį, ekspertinį ir institucinį bendradarbiavimą, stiprinti kovos su dezinformacija priemones, analizuoti šios srities problemas ir teikti pasiūlymus dėl reikalingų teisėkūros bei parlamentinės kontrolės sprendimų.
***
*Tyrimai rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo 50 proc., o intensyvumas prieš Lietuvą net 20 kartų didesnis nei prieš kitas Europos šalis.
*63 proc. piliečių sako, kad pagrindinis dezinformacijos šaltinis – socialiniai tinklai, 78 pripažįsta kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams. Bet tik 15 proc. tikrina internete skelbiamą informaciją.
*Turime 1,9 milijono socialinių tinklų vartotojų, tačiau net pusė milijono (30 proc.) yra netikros paskyros – automatizuotų botų armija.
Pranešimą paskelbė: Indrė Mikelionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
